žẽmės kio mechanizãcija, mašinų ir mechanizmų naudojimas žemės ūkyje. Žemės ūkio mechanizacija pakeičia rankų darbą ir gyvąją traukos jėgą, visas valdymo operacijas atlieka žmogus. Mechanizuojami žemdirbystės, gyvulininkystės, transporto darbai. Iki 19 a. pradžios žemės ūkio darbams kaip traukos jėga buvo naudoti gyvuliai. Nuo 1850 Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, nuo 1890 ir Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkyje imta naudoti garinius traktorius (lokomobilius). Nuo 20 a. pradžios Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojami traktoriai su vidaus degimo varikliais, stacionarias žemės ūkio mašinas varo elektros varikliai.
Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. pabaigoje dideliuose dvaruose jau buvo lokomobiliais varomų kuliamųjų, šienapjovių. 20 a. pabaigoje buvo visiškai mechanizuotas žemės dirbimas, tręšimas, sėja, pasėlių purškimas, silosinių augalų nuėmimas. Iš dalies mechanizuotas cukrinių runkelių nuėmimas, šienapjūtės darbai, vandens tiekimas, mėšlo šalinimas, pašarų dalijimas fermose. Mažiausiai mechanizuota uogų, vaisių ir daržovių nuėmimas, sodininkystės darbai. 1930 buvo 544 traktoriai. Dauguma jų naudota kuliamosioms varyti. 4 dešimtmetyje keletas vikšrinių traktorių naudota durpynams arti. 1940–41 buvo suorganizuoti mašinų ir arklių nomojimo punktai, mašinų ir traktorių stotys. 1954–58 traktoriais buvo suariama 75–80 % dirvų. 1953 pradėti mechanizuoti gyvulininkystės darbai. 1979 svarbiausi lauko darbai (arimas, sėja, javų, silosinių augalų nuėmimas) buvo visiškai mechanizuoti. Tręšimui naudota ir aviacija. 1980 mechanizuotai buvo melžiama 75 % karvių. 1985 visų Lietuvoje naudotų traktorių galia buvo 3,1 mln. kW, automobilių 2,98 mln. kW, elektros variklių 4,34 mln. kW, kombainų 1,3 mln. kW. Nuo 1998 pradėti importuoti Vakarų valstybių gaminami traktoriai. 2013 buvo 136 500 traktorių, žemės ūkyje naudota 115 000.
1354