žẽmės kio mikrobiològija, mokslas, tiriantis dirvožemio, pašarų konservavimo, pluoštinių augalų perdirbimo mikrobiologinius procesus. Nagrinėja mikroorganizmus, naudojamus augalams kenkiantiems vabzdžiams, piktžolėms, žemės ūkio augalų ligų sukėlėjams naikinti. Tiria mikroorganizmų kiekybinę sudėtį, jų poveikį medžiagų apykaitai, augalų mitybai, dirvožemio mikrobiniams procesams, struktūrai ir derlingumui. Svarbiausios problemos: bakterinio azoto fiksavimo mechanizmai, pesticidų mikrobinis skaidymas dirvožemyje, mikrobinių metodų žalingiems vabzdžiams, piktžolėms, mikroorganizmams naikinti kūrimas, dirvožemio organizmų simbioziniai santykiai. Žemės ūkio mikrobiologija, kaip atskira mokslo šaka, pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. 1883 M. Beijerinckas (Olandija) iš pupinių šeimos augalų šaknų išskyrė gumbelines, aerobines azotą fiksuojančias ir autotrofines sieros junginius oksiduojančias bakterijas. S. Vinogradskis (Rusija) atrado autotrofines nitrifikuojančias, anaerobines azotą fiksuojančias bakterijas. F. Löhnisas (Vokietija) parašė pirmą išsamų žemės ūkio bakteriologijos vadovėlį, jis t. p. tyrė metodus, padedančius nustatyti bakterijų reikšmę dirvožemio derlingumui.
Lietuvoje
Lietuvoje žemės ūkio mikrobiologijos pradžia laikomi 1920, kai S. Wilpiszewskis paskelbė mokslinių darbų apie nitragino panaudojimą pupinių šeimos augalams tręšti Vilniaus krašte. Vilniaus universitete 1927 S. Bazarewskis pradėjo tirti azotą fiksuojančias bakterijas. Sistemingi žemės ūkio mikrobiologijos tyrimai pradėti 1939, Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje įsteigus Mikrobiologijos laboratoriją. Buvo tiriamas azotą fiksuojančios bakterijos, celiuliozę skaidančių ir nitrifikuojančių bakterijų paplitimas Dotnuvos apylinkių dirvožemyje (K. Brundza). Po II pasaulinio karo buvo ištirta vietinių azotą fiksuojančių bakterijų ir gumbelinių bakterijų naudojimas, dirvožemio mikroskopinių grybų ir dumblių paplitimas, herbicidų poveikis dirvožemio mikrobams, grūdų mikromicetų paplitimas ir gaminami mikotoksinai. Nuo 1947 Žemės ūkio institute buvo pradėti tirti dirvožemio mikroorganizmai, tarp jų ir fiksuojantys azotą, jų paplitimas, tręšimo, dirvos dirbimo, pesticidų, kalkinimo ir kitų agronominių priemonių naudojimo efektyvumas bei poveikis dirvožemio mikroorganizmams, pupinių šeimos augalų gumbelinėms bakterijoms. Miškų institute buvo tiriamas mikroorganizmų paplitimas Lietuvos miškų dirvožemiuose, medžių epifitiniai mikroorganizmai pramoninių teršalų pakenktuose miškuose. Botanikos institutas nagrinėjo mikroskopinių grybų, aktinobakterijų ir bakterijų ekologinius savitumus, sistematiką, įvairovę, augalinių liekanų mikrobinę destrukciją, žemės ūkio augalų virusų identifikavimą, derliaus išsaugojimą. Ekologijos institute buvo atliekami dirvožemio faunos ir mikroorganizmų veiklos natūraliose ir antropogeninių priemonių paveiktose ekosistemose ypatumų tyrimai. Vilniaus universitete buvo nagrinėjamas augalų auginimo stimuliatorių ir vitaminų poveikis gumbelinėms bakterijoms, dirvožemio dumblių paplitimas, mikromicetų sistematika, ekologija ir fiziologija, nafta ir jos produktus skaidantys mikroorganizmai. Nuo 21 a. pradžios tyrimai tęsiami Lietuvos agrararinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės institute ir Miškų institute, Gamtos tyrimo centro Botanikos institute ir Ekologijos institute, Vilniaus universitete.
512