Žemės ūkio rūmai

Žẽmės kio rmai, nuo 1991 Lietuvõs Respùblikos Žẽmės kio rmai, Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacija. Atstovauja žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų šiais produktais ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams. Centrinė būstinė Kaune.

Žemės ūkio rūmai 20 a. 4 dešimtmetyje (1932, architektas K. Reisonas)

Žemės ūkio rūmų pagrindiniai tikslai – skatinti žemdirbių organizacijų ir kaimo bendruomenės savivaldą, iniciatyvą ir visapusę jų veiklos plėtrą, specializuotų prekinių ūkių kūrimą, ekologinį ūkininkavimą, verslų ir agroturizmo plėtrą kaime, plėtoti žemės ūkį, maisto produktų eksportą, sėklininkystę ir veislininkystę, derinti narių veiklą, atstovauti jiems valstybės, valdžios ir valdymo institucijose, t. p. ir bendradarbiaujant su užsienio šalių subjektais, puoselėti kaimo kultūrą ir dorovę, kaimo žmonių kūrybinę veiklą, organizuoti parodas, konkursus, muges. Aukščiausia institucija yra suvažiavimas. Jis nustato Žemės ūkio rūmų veiklos kryptis ir uždavinius, narių įmokų dydžius ir mokėjimo tvarką, renka pirmininką, vicepirmininkus, revizijos komisiją, tarybą. 2022 Žemės ūkio rūmai vienijo 41 organizaciją. Dirbo 57 darbuotojai.

Žemės ūkio rūmų įkūrimo įdėją 1921 iškėlė, 1922 projektą parengė J. P. Aleksa. 1925 12 19 Lietuvos Seimas priėmė Žemės ūkio rūmų įstatymą, kuris įsigaliojo 1926 04 24. J. P. Aleksos pastangomis Žemės ūkio rūmai pradėjo veikti 1926 05 27. 1928 03 1–6 įvykęs suvažiavimas baigė Žemės ūkio rūmų kūrimosi laikotarpį. Žemės ūkio rūmai turėjo Agronomijos, Žalienų, Gyvulininkystės, Smulkiųjų ūkio šakų, Namų pramonės, Statybos ir namų ūkio skyrius, Žemės ūkio sąskaitybos ir ekonomikos biurą, Spaudos skyrių. Žemės ūkio rūmai vadovavo jaunųjų ūkininkų ratelių veiklai, Galvijų auginimo ir kontrolės ratelių sąjungai, Arklių auginimo ir gerinimo, Kiaulių augintojų draugijoms. 1927–38 prie rūmų veikė Žemės ūkio tyrimo įstaiga. Žemės ūkio rūmai turėjo atstovus Vyriausioje žemės tvarkymo, Užsienio prekybos komisijoje, Krašto statybos komitete, Draudimo taryboje.

Žemės ūkio rūmų įkūrimo iniciatoriaus ir pirmasis pirmininkas J. P. Aleksa

1939 dirbo 92 žmonių (63 iš jų – žemės ūkio specialistai). Apskrityse Žemės ūkio rūmams priklausė 538 agronomai, instruktoriai, kontrolasistentai, technikai. Žemės ūkio rūmų biudžetas buvo 6,6 mln. litų (6,2 mln. litų sudarė Vyriausybės asignavimai). Iš jų 2,4 mln. litų skirta žemės ūkio specialistams apmokėti, 1,4 mln. litų – žemės ūkio kultūrai kelti (įvairios premijos, parama sėklai, veisliniams gyvuliams, mašinoms pirkti, ūkiniams pastatams statyti, kultūrinėms pievoms ir ganykloms įrengti). Žemės ūkio rūmai rėmė grietinės nugriebimo punktus, organizavo javų valymo punktus, mašinų naudojimo ratelius, įvairius gyvulių priežiūros, šėrimo, namų ūkio, audimo, mezgimo kursus, parodas, paskaitas, ekskursijas, turėjo lauko bandymų ūkių, išlaikė keliolika žemės ūkio mokyklų, leido laikraštį Ūkininko patarėjas, žurnalus Naujoji sodyba, Žemės ūkis.

1940 per SSRS okupaciją Žemės ūkio rūmai buvo uždaryti. Nacių Vokietijos okupacijos metais 1941 buvo atkurti ir veikė iki 1942 07 24.

Iniciatyvos vėl atkurti Žemės ūkio rūmus ėmėsi V. Aleksa, Ernestas Alionis, A. Mikelėnas, V. Neverdauskas, A. Stancevičius, M. Treinys. 1991 05 25 įvyko Žemės ūkio rūmų atkuriamoji konferencija. 1991 12 16 Vyriausybės nutarimu patvirtinti nuostatai. 1997 05 20 priimtas Žemės ūkio rūmų įstatymas.

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų atkūrimo iniciatoriai ir signatarai. Iš kairės: M. Treinys, V. Neverdauskas, A. Mikelėnas, A. Stancevičius, V. Aleksa, E. Alionis (2006)

1

*laikinai ėjo pirmininko pareigas

465

LRŽŪR; ŽŪR