žẽmės kio veslas, maisto produktų gyventojams, žaliavų perdirbamajai pramonei gamyba ir eksportas. Žemės ūkio verslas yra vienas seniausių verslų. Išplito 18 a. pradėjus formuotis prekiniams piniginiams santykiams, atsiskyrus amatams, atsiradus prekių mainams. Ilgus šimtmečius žemės ūkio verslas buvo svarbiausia Lietuvos ūkio šaka. Žemės ūkio verslo reikšmė ir pagaminamos produkcijos dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje 21 a. pradžioje sumažėjo iki 7–9 %. Žemės ūkio verslas atlieka labai svarbią ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę funkciją. Pagal gamybos organizavimo pobūdį, gaminamą produkciją skirstomas į 2 šakas: augalininkystę ir gyvulininkystę. Žemės ūkio verslas turi jam būdingų bruožų ir ypatumų. Žemė, augalai ir gyvuliai yra gamybos objektai ir gamybos priemonės. Žemės ūkio verslo reprodukcijos ekonominiai procesai glaudžiai susiję ir persipynę su gamtiniais. Žemės ūkio verslo gamybos laikotarpis yra daug ilgesnis už darbo laikotarpį. Gamyba augalininkystėje dažniausiai yra sezoninė. Žemės ūkio verslas sunaudoja daug savos gamybos produktų, todėl gaminamos produkcijos prekingumas nėra didelis. Verslo procesai vyksta didelėje teritorijoje, todėl transporto išlaidos didelės. Žemės ūkio verslo yra ilgas reprodukcijos procesas, todėl čia lėtesnė kapitalo apytaka ir atsiperkamumas negu kitų verslų. Dauguma rezultatų suskaičiuojami metams pasibaigus. Specifinis žemės ūkio verslas lemia specifinę kaimo žmonių gyvenseną.
1384
-verslas