žemvaizdis, tipologinis kraštovaizdžio vienetas; tam tikrų geomorfologinių procesų suformuotas plotas vienos gamtinės zonos ribose. Pasižymi santykinai vienoda litologine sudėtimi, reljefo formomis, hidrografiniu tinklu, pažemio oro savybėmis, dirvožemiu, gyvąja gamta, gyventojų tankiu. Žemėvaizdžio terminą kraštovaizdžio geografijoje pirmasis pavartojo A. Basalykas (Lietuvos TSR kraštovaizdis, 1977). Lietuvos teritorijoje skiriami 9 žemėvaizdžių tipai: moreninių lygumų, prieledyninių ežerinių (limnoglacialinių) lygumų, senovinių aliuvinių lygumų, prieledyninių upinių (fliuvioglacialinių) lygumų, kalvotų moreninių ežeringų aukštumų, kalvotų moreninių slėniuotų aukštumų, jūrinių lygumų, deltinių lygumų ir upių slėnių. Skirtingiems žemėvaizdžiams taikomos skirtingos krašto tvarkymo priemonės (determinuotoji ir geografinė kraštotvarka). P. Kavaliauskas 2003 vietoje 9 žemėvaizdžių pasiūlė skirti Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopus – 22 bendrojo gamtinio pobūdžio tipus ir 7 sukultūrinimo pobūdžio variantus.
2096