žẽmininkai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai, kurie turėjo žemės nuosavybę ir ėjo karo tarnybą. Terminas įsigalėjo 16 a. (minimi 1529 Pirmajame Lietuvos Statute). Vėlyvajame feodalizme (nuo 17 a.) vietoj žemininkų termino įsigalėjo bajorų, vėliau dvarininkų terminas. Žemininkais imta vadinti ginkluotą tarnybą atliekantį valstiečių aukščiausiąjį sluoksnį.
2073