žẽmininkai, 18 a. pabaigos–19 a. pradžios Lietuvos valstybinių ir bažnytinių dvarų, daugiausia Rietavo, Salamiesčio, Tauragnų, baudžiauninkų činšininkų aukščiausias sluoksnis. Taip buvo vadinami dėl to, kad temokėjo činšą, saugojo rūmus, prižiūrėjo viešąją tvarką, nešiojo laiškus; turėjo netgi raitelio reikmenis ir ginklus. Žemininkų vyresnieji vadinosi vėliavininkais ir pavėliavininkiais. Nesumokėję mokesčių ir prastai atliekantys prievoles žemininkai galėjo būti pažeminti – paversti paprastais valstiečiais činšininkais.
-vėliavininkai; -pavėliavininkiai
2073