žẽmininkai, po II pasaulinio karo daugiausia Jungtinėse Amerikos Valstijose susibūrusi lietuvių poetų emigrantų grupuotė. Pavadinimas sietinas su antologija Žemė.
žemininkai: iš kairės Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas
Pasak J. Girniaus, žemininkai – trečioji lietuvių poezijos karta, kurianti nei subjektyvią (kaip neoromantikai), nei objektyvią (vadinamąją idėjinę, politinę), bet labiau į bendruosius žmogaus rūpesčius orientuotą egzistencinę filosofinę poeziją. Ši poetų karta pradėjo formuotis dar nepriklausomoje Lietuvoje – čia studijavo, paskelbė pirmąsias publikacijas, vėliau emigracijoje Vokietijoje išleido pirmąsias knygas (išskyrus J. Kėkštą ir 1944 žuvusį V. Mačernį). Labiausiai žemininkus susiejo santykis su tremties patirtimi: tremtį jie priėmė kaip egzistencinį išbandymą, kuris poezijoje virto būties prasmės ieškojimu, reiškiamu skirtinga poetine maniera (nuo K. Bradūno tradicinio eilėraščio, einančio per pagoniškų apeigų simboliką krikščioniškų vertybių link, iki intelektualios A. Nykos-Niliūno kūrybos).
žemininkai: iš kairės Henrikas Nagys, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Kazys Bradūnas Vokietijoje
Žemininkų K. Bradūno, H. Nagio, A. Nykos-Niliūno 1952 įsteigtame žurnale Literatūros lankai bendradarbiavo ir kiti tos pačios rašytojų kartos atstovai – M. Katiliškis, J. Kaupas, J. Mekas, K. Ostrauskas, A. Škėma, V. Šlaitas, filosofai J. Girnius, A. Maceina, visi jie dar vadintini 20 a. 6 dešimtmečio žemininkų-lankininkų sąjūdžiu.
žemininkų-lankininkų sąjūdis; žemininkų karta; žemininkų generacija
2271