zemstvos reforma

zestvos refòrma, žemietjos refòrma, liberali reforma, įgyvendinta Rusijos imperijoje pagal Aleksandro II patvirtintus 1864 gubernijų ir apskričių zemstvos įstaigų nuostatus. Reformos projektą nuo 1859 rengė komisija prie Vidaus reikalų ministerijos (pirmininkas N. Miliutinas, nuo 1861 – P. Valujevas). Ja Rusijos imperijoje įkurtos renkamos vietos savivaldybės – gubernijų ir apskričių zemstvų susirinkimai ir jų valdybos. Rinkėjai suskirstyti į 3 grupes: apskričių žemvaldžius, miesto rinkėjus ir kaimo bendruomenių išrinktuosius. Gubernijų ir apskričių valdybas sudarė 6 asmenys, skiriami zemstvų susirinkimų. Kartą per metus šaukiami susirinkimai (prireikus galėjo rinktis dažniau) rengdavo konkrečius nurodymus, kontroliuodavo, kaip valdbos juos vykdo. Zemstvų susirinkimų ir valdybų (nebuvo pavaldi policija) veiklą kontroliuojantis gubernatorius ir vidaus reikalų ministras, galėjo sustabdyti zemstvų susirinkimų nutarimo vykdymą. 19 a. 8 dešimtmetyje zemstvos įvestos 34 europinės Rusijos gubernijose, Besarabijoje ir Dono srityje (čia 1882 panaikintos), vėliau – Stavropolio, Astrachanės ir Orenburgo gubernijose. Įstatymas dėl zemstvų vakarinėse gubernijose priimtas 1911.