Žemutinė Gvinėja

Žemutnė Gvinja, gamtinis regionas Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, palei Atlanto vandenyną. Ištįsęs nuo Bonny įlankos (šiaurėje) iki Cuanzos žiočių (pietuose). Apima siaurą pakrantės žemumų juostą ir pakopomis į rytus kylančias plynaukštes Pusiaujo Gvinėjoje, Kamerūno pietvakarinėje dalyje, Gabono, Kongo, Kongo Demokratinės Respublikos ir Angolos vakarinėje dalyse. Šiaurėje Adamawos plokščiakalnis skiria Žemutinę Gvinėją nuo Aukštutinės Gvinėjos. Žemutinės Gvinėjos krantai žemi, daug lagūnų ir estuarijų. Klimatas ekvatorinis, subekvatorinis ir tropinis, sausas (dėl šaltosios Benguelos srovės įtakos); sausėja iš šiaurės į pietus (iškrinta nuo 4000 mm iki 100 mm kritulių per metus), drėgnuosius atogrąžų miškus keičia savanos. Pakrantėse yra mangrovių. Upių tinklas tankus; didžiausia upė – Kongas. Iš dirvožemių vyrauja geležaliuminžemiai, yra salpžemių, smėlžemių.