Žemutnė Kalifòrnija (Baja California), valstija Meksikos šiaurės vakaruose, Kalifornijos pusiasalio šiaurinėje dalyje, tarp Ramiojo vandenyno (vakaruose) ir Kalifornijos įlankos (rytuose), prie Jungtinių Amerikos Valstijų sienos. Plotas 70 113 km2. 3,4 mln. gyventojų (2013).
Ensenada – miestas Žemutinės Kalifornijos šiaurės vakaruose
Centras – Mexicali (731 500 gyventojų 2013; aglomeracijoje 1,0 mln. gyventojų); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Tijuana (1363,7), Ensenada (127,9), Playas de Rosarito (72,1), Tecate (68,7). Žemutinės Kalifornijos paviršius kalnuotas. Aukščiausia viršūnė – 3100 m, Pico del Diablo kalnas, Sierra de San Pedro Mártiro kalnuose. Klimatas tropinis, sausas ir karštas. Prie Kalifornijos įlankos per metus iškrinta 100–400 mm kritulių, kalnuose – daugiau kaip 1000 milimetrų. Per Žemutinės Kalifornijos šiaurės rytinę dalį teka Koloradas. Iš dirvožemių daugiausia vyrauja akmenuoti kalciažemiai, Sierra de San Pedro Mártiro kalnuose – kaštonžemiai, Kolorado upės slėnyje – salpžemiai. 4 nacionaliniai parkai. Žemutinės Kalifornijos valstijai priklauso dalis Kalifornijos įlankos salų ir saugomų plotų (įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, 2005).
Kasama auksas, sidabras, titano, geležies, magnio, molibdeno rūdos. Popieriaus, tekstilės, chemijos (plastikų), maisto (žuvų konservų, malimo), vyno, alaus pramonė, automobilių surinkimas, sunkvežimių, žemės ūkio mašinų gamyba. Pramonės svarbiausi centrai – Mexicali, Tecate, Ensenada. >65 % dirbamos žemės drėkinama (ypač Žemutinės Kalifornijos šiaurinėje dalyje). Auginama vilnamedžiai, ryžiai, kviečiai, miežiai, sorgai, pomidorai, liucernos, citrinmedžiai, alyvmedžiai, vynmedžiai. Ekstensyviai veisiami galvijai. Žvejyba (gaudoma omarai, tunai). Turizmas. Ensenados jūrų uostas. Per Žemutinės Kalifornijos teritoriją eina San Diego (Jungtinės Amerikos Valstijos)–San Lucaso plentas. Mexicali, Tijuanos tarptautiniai oro uostai. Žemutinė Kalifornija – Meksikos valstija nuo 1952.
Šiaurės Žemutinė Kalifornija