Žemutinė Normandija

Žemutnė Normándija (Basse‑Normandie), buvęs administracinis regionas (1956–2015) Prancūzijos šiaurės vakaruose, prie Lamanšo sąsiaurio; vakarinė Normandijos istorinės srities dalis. Nuo 2016 Normandijos administracinio regiono dalis. Apima Manche’o, Calvadoso ir Orne’o departamentus.

Plotas 17 589 km². 1,48 mln. gyventojų (2013). Centras – Caenas (106 200 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Cherbourg’as (78,5), Alençonas (25,9), Lisieux (20,0), Bayeux (12,7).

Gamta

Švyturys Hague’o kyšulyje

Žemutinės Normandijos pietinė dalis yra Normandijos aukštumoje (didžiausias aukštis 417 m, Alençono kalnas). Šiaurinės dalies paviršius žemas, tik Cotentino pusiasalis (tarp Saint‑Malo įlankos ir Senos įlankos) kalvotas, jo krantai daugiausia statūs, uolėti, abraziniai. Toliausiai į Lamanšo sąsiaurį įsiterpęs Cotentino pusiasalio Hague’o kyšulys.

Klimatas vidutinių platumų jūrinis, šiltas; sausio aukščiausia temperatūra 8 °C, žemiausia 4 °C, rugpjūčio (šilčiausias mėnuo) aukščiausia temperatūra 19 °C, žemiausia 14 °C. Per metus iškrinta apie 900 mm kritulių (daugiausia lapkritį–sausį). Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, Cotentino pusiasalyje – rudžemiai ir jauražemiai. Normandijos‑Maine’o regioninis gamtos parkas (Žemutinės Normandijos teritorijai priklauso jo dalis).

Ūkis

Žemutinė Normandija – agrarinis pramoninis regionas. Maisto (daugiausia pieno ir cukraus) pramonė. Tradicinė kalvadoso (Calvadoso departamente) ir sidro, sūrių (Camembert’o, Livarot) gamyba. Citroën automobilių gamyba, elektrotechnikos, elektronikos pramonė, juodoji metalurgija (Caene ir jo priemiesčiuose).

Ariamoji žemė užima apie 32 % paviršiaus, pievos ir ganyklos 48 %, miškai (daugiausia bukynai ir ąžuolynai) 11 %. Auginama kviečiai, miežiai, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai, daržovės, vaismedžiai (daugiausia obelys). Veisiama pieniniai galvijai, arkliai, kiaulės.

Turizmas; lankomiausias objektas (daugiau kaip 3 mln. turistų per metus) – granitinė Mont‑Saint‑Michelio sala su benediktinų Šv. Mykolo kalno vienuolynu (11 a; kartu su įlanka – pasaulio paveldo vertybė, nuo 1979). Pajūryje daug poilsio centrų (Deauville’is, Honfleuras ir kiti). Svarbiausi uostai – Cherbourg’as, Caenas. Per Žemutinės Normandijos teritoriją eina Cherbourg’o–Caeno–Paryžiaus geležinkelis ir automobilių magistralė.

Istorija

Dabartinės Žemutinės Normandijos teritorijoje pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų apsigyveno keltai. 56 pr. Kr. nukariauti Julijaus Cezario. Romėnų laikais vyko miestų plėtra. 5 a. teritorija užimta frankų, 6 a. tapo Neustrijos karalystės dalimi. 9 a. puldinėta normanų. 10 a. tapo Normandijos kunigaikštystės dalimi. Po Hastingso mūšio 1066 Normandijos kunigaikščiui Vilhelmui (vėliau vadintas Vilhelmu I Užkariautoju) nukariavus Angliją tapo jos valda. 1106 atiteko Plantagenetams. 1204 atsiimta Prancūzijos karaliaus Pilypo II Augusto. Per Šimtametį karą (1337–1453) prijungta prie Anglijos, karo pabaigoje galutinai atiteko Prancūzijai. 1790 Normandijos provincija panaikinta, įkurti departamentai. Per II pasaulinį karą, 1944, vyko Normandijos operacija. 1956 įkurti Žemutinės Normandijos ir Aukštutinės Normandijos administraciniai regionai; 2016 jie sujungti į Normandijos regioną.