Žemutinė pilis

Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (akvarelė, 1845, dailininkas M. Hrebnickis)

Žemutnė pils, viena Vilniaus pilių. Žemutinės pilies teritorijoje išliko: Vilniaus katedra ir varpinė, Naujasis arsenalas (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus), pilininko (horodničiaus) namas, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencinių rūmų rytinio korpuso rūsių dalis, Senojo arsenalo (dabar Lietuvos dailės muziejaus padalinys) 3 korpusai, Pilies kalno šiaurinė atraminė siena su konservuotais Šv. Onos, t. p. Šv. Onos ir šv. Barboros bažnyčių pamatais (abeji 1965). Pilies teritorijoje gyventa jau ketvirtame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų. 9–10 a. buvusi gyvenvietė išsiplėtė, čia kūrėsi pirkliai.

Žemutinės pilies teritoriją 1987 tyrė Paminklų restauravimo instituto (vadovai V. Raškauskas ir G. Stankevičius), 1988–96 – Pilių tyrimo centras Lietuvos pilys (vadovas V. Urbanavičius), 1994 – S. Sarcevičiaus, 2001–06 – E. Ožalo vadovaujamos ekspedicijos. Aptikta pastatų, grindinio liekanų. Rasta ginklų (ietigalių, strėlių ir arbaleto antgalių, alebardos fragmentų, akmeninių sviedinių, metalinių kulkų), šarvų fragmentų, darbo įrankių (liejimo formų, plaktukų, svarstyklių buožė, laužtuvų, keptuvių, peilių), papuošalų (apyrankių, tarp jų varinė su arabišku įrašu, grandinėlių, smeigtukų), buities (spynų, raktų, metalinių figūrėlių, pypkių, piniginių, vinių, apkalų, stiklinių indų, odinio apavo, tekstilės dirbinių fragmentų), apeiginių (enkolpionas) daiktų, monetų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos, Čekijos, Kuršo, Prūsijos, Rusijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos) ir 4 lobiai (iš jų Vilniaus žemutinės pilies lobis), medalikėlių, plombų, skaičiavimo žetonų, raitelio ir žirgo aprangos fragmentų, žaislų, grublėtosios, žiestosios keramikos dirbinių fragmentų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Valdovų rūmuose.

2271

Vilniaus pilys