Žemutinės Silezijos vaivadija

Žemutnės Silèzijos vaivadijà (województwo dolnośląskie) yra Lenkijos pietvakariuose. Ribojasi su Čekija (pietuose) ir Vokietija (vakaruose).

Plotas 19 948 km². 2,90 mln. gyventojų (2021).

Centras – Vroclavas (672 900 gyventojų, 2021).

Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Wałbrzychas (104,4), Legnica (94,9), Jelenia Góra (77,3), Lubinas (70,0), Głogówas (64,3). Miesto gyventojų 68 % (2021).

Žemutinės Silezijos vaivadija suskirstyta į 26 apskritis; 4 miestai turi apskrities teises (Jelenia Góra, Legnica, Vroclavas, Wałbrzychas).

Daugiau kaip 1/3 Žemutinės Silezijos vaivadijos teritorijos užima Sudetų kalnų šiaurės rytinė dalis (vaivadijos pietuose, Čekijos pasienyje) ir Sudetų prieškalnės; Sudetų ir Žemutinės Silezijos vaivadijos aukščiausia vieta – Śnieżkos kalnas (1602 m, Krkonošės kalnų masyve). Vaivadijos šiaurės rytuose – Silezijos žemuma, šiaurėje ir šiaurės vakaruose – Silezijos‑Lužicos žemuma, toliausiai šiaurės rytuose – dalis Milicziaus‑Głogówo žemumos.

Klimatui įtakos turi jūrinių oro masių pernašos. Silezijos žemuma – viena šilčiausių vietų Lenkijoje (metų vidutinė temperatūra 8,5 °C), Sudetai – viena šalčiausių (metų vidutinė temperatūra ant Śnieżkos kalno 0,1 °C) ir drėgniausių vietų. Žemumose per metus iškrinta 600–700 mm kritulių, kalnuose – iki 1150 mm. Vegetacijos laikotarpis šiaurinėje ir vidurinėje dalyje – 210–230 dienų (vienas ilgiausių Lenkijoje), pietuose – 180–190 dienų.

Svarbiausios upės – Oderis (Odra) ir jo intakai Neisė, Bóbras, Kaczawa, Nysa Kłodzka, Baryczas, Widawa. Prie upių yra dirbtinių vandens telkinių. Iš dirvožemių vaivadijos pietuose vyrauja kalnų rudžemiai, Krkonošės masyve – jauražemiai, Sudetų prieškalnėse ir lygumose – rudžemiai ir išplautžemiai, vaivadijos šiaurėje, šiaurės vakaruose – nederlingi smėlžemiai ir rudžemiai, Oderio slėnyje – derlingi salpžemiai.

Miškai užima daugiau kaip 28 % teritorijos (Bolesławieco, Jelenia Góros apskrityse daugiau kaip 48 %). Saugomos teritorijos (daugiausia Sudetuose ir jų prieškalnėse) užima 20,1 % vaivadijos ploto; yra 2 nacionaliniai parkai, 12 kraštovaizdžio parkų.

Žemutinės Silezijos vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija; plėtojama paslaugų sfera. Po 1990 dauguma ūkio šakų restruktūrizuota (uždarytos Žemutinės Silezijos akmens anglių baseino kasyklos); daug užsienio investicijų, veikia 3 laisvosios ekonominės zonos – Wałbrzycho INVEST‑PARK, Legnicos, Kamienna Góros.

Kasama vario rūda, sidabras, auksas (Legnicos‑Głogówo vario rūdos baseine), rusvosios anglys, gaunama gamtinės dujos, granitas, baritas, kaolinas; yra naftos, geležies, nikelio, alavo, urano rūdų telkinių.

Spalvotoji metalurgija (vario lydymo įmonės Głogówe, Legnicoje), mašinų (Vroclave, Świdnicoje), transporto priemonių gamyba, chemijos ir farmacijos, stiklo, siuvimo, maisto pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Vroclavas, Lubinas, Legnica.

Žemės ūkio naudmenos užima 58,5 % teritorijos (46 % – ariamoji žemė, 12 % – pievos ir ganyklos, 0,5 % – sodai). Žemdirbystei palankiausios sąlygos Silezijos žemumoje. Auginama javai (kviečiai, miežiai), cukriniai runkeliai, bulvės, rapsai.

Turizmas, žiemos sportas (daugiausia Krkonošės kalnuose). Kurortai (Polanica‑Zdrójus, Kudowa‑Zdrójus, Lądek‑Zdrójus, Duszniki‑Zdrójus).

Per Žemutinės Silezijos vaivadijos teritoriją eina tarptautinės reikšmės geležinkeliai ir automobilių keliai (į Vokietijos, Pietų Europos šalių miestus). Vroclave yra tarptautinis oro uostas. Laivuojamas Oderis.

Žemutinės Silezijos vaivadija įkurta 1999 vietoj Vroclavo, Jelenia Góros, Wałbrzycho ir Legnicos bei dalies Kaliszo ir Leszno vaivadijų.

-dolnośląskie