Žemýna, senovės lietuvių žemės deivė. Pirmasis žemyną kaip žemės deivę paminėjo J. Łasickis (16 a.). 17 a. šaltiniuose apibūdinama kaip Žemėpačio sesuo, kuri padaro žemę vaisingą (M. Pretorijus), lyginama su romėnų Cerera (D. Kleinas). Tikėta, kad globojo javus, vaisius, gyvulius ir žmones. Jai būdavo aukojama, dažniausiai pavasarį pradedant žemės ūkio darbus ir rudenį juos baigiant; rudenį per derliaus švenčių apeigas Žemynos garbei buvo geriamas alus. Per šermenis jai būdavo žemėn numetama 3 kąsneliai duonos ir mėsos, nuliejama alaus prašant, kad Žemyna kitame pasaulyje arba danguje būtų maloninga, globotų mirusiojo sielą.
2271