žemyno šlaitas

žemýno šlatas, kontineñto šlatas, povandeninio žemynų pakraščio dalis tarp šelfo ir žemyninės papėdės (arba vandenyno guolio). Būdingas 4–7° (prie vulkaninių ir koralinių salų – iki 40–50°) dugno nuolydis ir raižytas reljefas. Prasideda 200–600 m gylyje, tęsiasi iki 2–3 km ir giliau. Žemyno šlaito plotis 20–100 kilometrų. Apima 6,8 % Pasaulinio vandenyno ploto. Vyraujančios žemyno šlaito morfologinės formos: nuožulnios akumuliacinės lygumos ir statūs skardžiai (jiems pasikartojus žemyno šlaitas įgauna pakopinį profilį; pvz., Argentinos šlaitas Atlante turi 8 pakopas), plynaukštės (plačios pakopos prie stačių skardžių 1–2 km gylyje: Blake’o plynaukštė Atlante, Gobano – Biskajos įlankoje, Vøringo – Norvegijos jūroje, Campbellio – Ramiajame vandenyne) ir mezoreljefo įvairios formos – kalvos, įdubos, povandeniniai slėniai (kanjonai). Vietomis susidaro labai sudėtingi tektoninių lūžių suskaidyti žemyno šlaitai, kurių dugno reljefą sudaro horstų ir grabenų kompleksai. Žemyno šlaitų Žemės pluta yra žemyninio tipo.

2403