žemynų dreifas

žemýnų drefas, žemýnų slinkts, lėtas (iki 0,2–20 cm per metus) žemynų slinkimas horizontaliąja kryptimi vienas kito atžvilgiu; mobilizmo viena svarbiausių teorijų. Hipotezę apie žemynų dreifą 1912 suformulavo vokiečių geofizikas A. L. Wegeneris, pastebėjęs Pietų Amerikos ir Afrikos pakrančių formos panašumą. Surinkęs gausių geologinių duomenų paskelbė, kad kažkada šie žemynai buvo susijungę. Jis teigė, kad Žemės geologinėje istorijoje susidariusios žemynų granitinio sluoksnio lengvesnės plokštės slenka sunkesnio vandenyninio bazaltinio sluoksnio plastišku paviršiumi.

Vėliau žemynų dreifo teoriją plėtojo A. Holmesas (Didžioji Britanija), Alexanderis Logie du Toitas (Pietų Afrikos Respublika), Harry Hessas, Robertas Sinclairas Dietzas (Jungtinės Amerikos Valstijos), Xavieras Le Pichonas (Prancūzija) ir kiti. Žemynų dreifo mechanizmą, slinkimo priežastis ir dėsningumus aiškina naujoji globalinė tektonika.

-kontinentų dreifas