Žen I (Ren Yi), Jen I, slapyvardžiai Bonian, Xiaolou 1840Hangdžou 1896?, kinų tapytojas. Šanchajaus mokyklos atstovas, žymiausias iš vadinamųjų Keturių Žen, kurių tapyba vyravo Šanchajuje 19 amžiuje. Tapybos pramoko iš tėvo. Apie 1855 atvyko į Šanchajų. Prieš susipažindamas su savo būsimu mokytoju Žen Siongu, meistriškai kopijavo šio kūrinius (tapytas vėduokles). Figūrinėje tapyboje ryšku Žen Siongo stilius, įtakos turėjo ir Fei Dansiu, kuris 19 a. Šanchajuje išpopuliarino gražių moterų tapybos žanrą (Graži mergina). 19 a. 8 dešimtmetyje Žen I pradėjo tapyti realistinius portretus (fotografijos ir domėjimosi Vakarų tapybos technikomis įtaka; Gao Jongdži portretas). Tapė paukščių ir gėlių žanro kūrinius (Antys ir lotosas, Paukščiai žydinčiame krūme); juose laikėsi Sungų laikotarpio (960–1279) stilistikos – spalvindavo jau nupiešęs objektų kontūrus. Ankstyvesni šio žanro kūriniai – sodrių spalvų, juose dekoratyvumą derino su tikroviška vaizduosena, vėlesni – spontaniškesni, laisvesnių potėpių, įvairesnių, niuansuotų tonų. Sukūrė legendinių personažų, istorinių, teatro veikėjų, gražuolių dramatiškų portretų.
1179