Ženevà (pranc. Genève, vok. Genf, it. Ginevra), miestas Šveicarijos pietvakariuose, prie Ženevos ežero pietvakarinio galo, netoli Prancūzijos sienos; Ženevos kantono centras.
Ženeva
Plotas 15,9 km2. 206 600 gyventojų (2023); aglomeracijoje (plotas 537 km2, dalis jos yra už Ženevos kantono ribų, Vaud kantone) 628 300 gyventojų (2023); pagal gyventojų skaičių Ženeva – antras (po Ciuricho) Šveicarijos miestas.
49,2 % Ženevos gyventojų (2022) – užsieniečiai (daugiausia išeiviai iš Italijos, Portugalijos, Ispanijos, Prancūzijos, buvusios Jugoslavijos šalių, Pietų Amerikos, Afrikos).
Per Ženevą teka Rona (iš Ženevos ežero), mieste į ją įteka Arve’as. Jachtų prieplauka.
Geležinkelis ir automobilių magistralė į Berną, Ciurichą. Tarptautinis oro uostas (14,09 mln. keleivių, 2022).
Ženevoje yra Jungtinių Tautų Europos būstinė (Tautų Sąjungos rūmuose), Raudonojo Kryžiaus, Pasaulio ekonomikos forumo, Tarptautinės darbo organizacijos, Pasaulio prekybos organizacijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos, Pasaulinės meteorologijos organizacijos, bažnytinių organizacijų – Pasaulinės Bažnyčių Tarybos, Pasaulinės liuteronų sąjungos, Pasaulinės Reformatų Bažnyčių Bendrijos (iš viso Ženevoje yra daugiau kaip 200 įvairių tarptautinių organizacijų) būstinės.
Ženeva – tarptautinis prekybos ir finansų centras; Ženevoje yra daugiau kaip 1/2 Šveicarijoje sutelkto tarptautinio kapitalo. Pramonės svarbiausios šakos: laikrodžių (nuo 16 a.) ir juvelyrinių dirbinių (Baume et Mercier, Charriol, Chopard, Frank Muller, Patek Philippe & Co., Rolex SA ir kitos bendrovės), tekstilės pramonės mašinų gamyba, aukštųjų technologijų, chemijos (kosmetikos ir parfumerijos), farmacijos, elektrotechnikos, tiksliosios mechanikos, poligrafijos, maisto, tabako pramonė.
Tarptautinės mugės, parodos: automobilių (kovą), aukštosios laikrodininkystės (kovą–balandį), išradimų (balandį), knygų ir spaudos (balandį–gegužę).
Ženeva – tarptautinių konferencijų ir suvažiavimų centras. Turizmas. Klimato kurortas. Kabamasis lynų kelias į Salève’o kalną (iki 1100 m aukščio).
Ženevos universitetas (įkurtas 1559), Ženevos muzikos konservatorija (įkurta 1835), Ženevos specialioji aukštoji mokykla HES‑SO (apima 6 aukštąsias mokyklas), laikrodininkystės mokykla. Ženevos nacionalinis institutas (įkurtas 1852).
Ženevos aglomeracijai priklausančiame Meyrino mieste yra Europos branduolinių tyrimų organizacijos būstinė (CERN, įkurta 1954; didžiausias pasaulyje hadronų greitintuvas pradėjo veikti 2008).
Ženevos biblioteka (įkurta 1559, pirmąkart paminėta 1561; 1907–2006 vadinta Ženevos viešąja ir universitetine biblioteka); jai priklausančios institucijos: Voltaire’o institutas ir muziejus, Ženevos miesto muzikos biblioteka, Ženevos ikonografijos centras. Jungtinių Tautų biuro biblioteka ir archyvas. Ženevos dailės ir istorijos muziejus (turi dailės ir archeologijos biblioteką); muziejaus skyriai: raižinių kabinetas, Tavelio namas (Ženevos istorijos muziejus), dailės muziejus Rath. Etnografijos, gamtos istorijos ir mokslų istorijos, Ariana (Šveicarijos keramikos ir stiklo muziejus), Collections Baur (Tolimųjų Rytų menas), Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio, laikrodininkystės, senovinių muzikos instrumentų muziejai, Mediateka (Ženevos miesto šiuolaikinio meno fondas), moderniojo meno muziejus Petit Palais. J.‑J. Rousseau gimtasis namas.
Didysis (operos) teatras (nuo 1876, po 1951 gaisro vėl atidarytas 1962). Simfoninis orkestras (įkurtas 1918). Kasmetiniai festivaliai: Ženevos festivalis (liepą–rugpjūtį), L’Escalade (gruodį); muzikos ir kiti festivaliai, konkursai. Ženevos universiteto astronomijos observatorija. Botanikos sodas (įkurtas 1817) su biblioteka ir herbariumais (saugoma apie 6 mln. pavyzdžių).
Angliškasis parkas (jame yra gėlių laikrodis), Arianos parkas (46 ha) prie Tautų Sąjungos rūmų, La Grange’o parkas (rozariumas). Ženevos ežere – fontanas Jet d’Eaux (išmeta vandenį į 140 m aukštį).
2271