Ženèvos susitarmai, tarptautiniai susitarimai dėl taikos atkūrimo Indokinijoje (1954) ir Laoso klausimo taikaus sureguliavimo (1962).
Susitarimai dėl Indokinijos
Pasirašyti po 1954 04–07 Ženevos konferencijos (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, SSRS, t. p. Kinijos, Kambodžos, Laoso, Vietnamo Demokratinės Respublikos ir Vietnamo valstybės atstovai). Numatyta Indokinijoje nutraukti karo veiksmus (Indokinijos karas), pripažinti Kambodžos, Laoso ir Vietnamo nepriklausomybę. Pasitarimo dalyviai įsipareigojo gerbti šių valstybių suverenitetą ir nesikišti į jų vidaus reikalus. Numatyta Kambodžoje, Laose ir Vietname surengti visuotinius rinkimus, uždrausti šioms šalims dalyvauti kariniuose blokuose ir kurti jų teritorijoje užsienio karines bazes. Susitarimų vykdymui kontroliuoti sudaryta Tarptautinė komisija (įėjo Indijos, Kanados ir Lenkijos atstovai). Vykdant susitarimus, Kambodžoje (1955) ir Laose (1958) buvo surengti rinkimai, bet jie nestabilizavo padėties; Vietname visuotiniai rinkimai buvo numatyti 1956 07, bet neįvyko.
Susitarimai dėl Laoso
Pasirašyti po 1961 05–1962 07 pasitarimų. Pasirašė 14 valstybių (Birmos, Didžiosios Britanijos, Indijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kambodžos, Kanados, Kinijos, Laoso, Lenkijos, Prancūzijos, SSRS, Tailando, Vietnamo Demokratinės Respublikos ir Vietnamo valstybės) atstovai. Numatyta sudaryti Laoso koalicinę vyriausybę. Pripažinta Laoso nepriklausomybė ir neutralitetas. 1962 pabaigoje sudaryta Laoso koalicinė nacionalinės vienybės vyriausybė 1963 dėl įvairių politinių jėgų nesutarimų nustojo gyvuoti. 1964 prasidėjus Vietnamo karui Ženevos susitarimų įgyvendinimas buvo visiškai sužlugdytas.