Ženèvos téisė, tarptautinės humanitarinės teisės dalis, reguliuojanti ginkluoto konflikto aukų apsaugą. Kodifikuota 1949 Ženevos konvencijose dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 papildomuose protokoluose. Reglamentuoja sužeistųjų ir ligonių, karo belaisvių, civilių, laivo avariją jūroje patyrusių, kariniuose konfliktuose nedalyvaujančių asmenų teises, siekia apsaugoti iš rikiuotės išvestą karinį personalą. Pavadinimas kilo nuo Ženevos miesto, jame Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto iniciatyva 1864 sušaukta pirmoji tarptautinė konferencija, kuri priėmė Ženevos konvenciją Dėl sužeistųjų ir ligonių mūšio lauke padėties pagerinimo.
73