žénklas, duomenų elementas, turintis kodą kurioje nors koduotėje, arba elementarus simbolis. Būna rašto (vadinamas rašmeniu) arba valdymo ženklas. Į vieną aštuonių ir mažesnio bitų skaičiaus koduotę telpa nedaug ženklų, todėl skirtingoms kalboms vartojamos skirtingos koduotės. Tas pats ženklas gali būti keliose koduotėse ir jose turėti skirtingus kodus. Tam, kad būtų galima vienareikšmiškai apibrėžti perkodavimo algoritmus, tarptautiniuose koduočių standartuose kiekvienam ženklui suteikiamas unikalus vardas. Sudaryta tam tikra ženklų vardų sistema iš dalies atspindi jų savybes, pvz., raidės varde turi būti žodis raidė, rašmenų sistemos pavadinimas, t. p. pasakyta, ar raidė didžioji, ar mažoji. Atsiradus unikodui (ženklo koduotė, kurioje vienam ženklui skiriama 16 bitų) vietoj žodinių ženklų vardų vis dažniau naudojami unikodo kodai, pvz., raidė A vienareikšmiškai identifikuojama unikodo kodu U+0041. Vienas ženklas gali būti išreiškiamas kelių kodų seka, pvz., raidė Ė su dešininiu kirčio ženklu išreiškiama dviem unikodo kodais: U+0116+U+0301. Valdymo ženklas yra valdymo veiksmą nurodantis ženklas, esantis ženklų koduotėje. Valdymo ženklas neturi grafinių vaizdų (glifų) ir nepriskiriami rašmenims. Žymimi sutartiniais kelių raidžių simboliais, pvz., tabuliavimo ženklas žymimas TAB.
2727