Zenonas Rokus Rudzikas
Rùdzikas Zenonas Rokus 1940 08 16Gulbiniškė (Kapčiamiesčio vlsč., Seinų apskr., dabar Lazdijų rj. savivaldybė) 2011 06 08Vilnius, Lietuvos fizikas. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1994), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (2004). 1951–57 tremtinys Rusijoje (Tomsko srityje). Habil. dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. dr. 1971).
Išsilavinimas ir veikla
1962 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1962 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute, nuo 1977 Fizikos institute; 1974–2003 Atomo teorijos skyriaus vadovas, 1977–88 dar ir Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1988–90 direktorius. 1990–2003 Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius, nuo 2009 vyriausiasis mokslo darbuotojas; profesorius (1980). 2003–09 Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Mokslo ir studijų ekspertas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1993–97), Lietuvos mokslo tarybos narys (1996–2000, 2003–10), Lietuvos fizikų draugijos prezidentas (1995–2007), Europos fizikų draugijos vykdomojo komiteto narys (2002–06), Europos akademijos narys (2005).
Zenonas Rokus Rudzikas
Lithuanian Journal of Physics vyriausiasis redaktorius (2002–10), Vilniaus pedagoginio universiteto Tarybos pirmininkas (2006–10), Tarptautinio mokslinio kultūros centro – Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus vienas kūrėjų ir vadovų (1990–2010), Europos Sąjungos Mokslo direktorato ekspertas (nuo 1994), Europos Sąjungos Jungtinio tyrimų centro valdytojų tarybos narys (2004–06), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys (nuo 2006), Europos mokslo tarybos PE2 specializuotos tarybos narys (nuo 2007). Tarptautinės astronomų sąjungos narys (nuo 1986), Visuotinės lietuvių enciklopedijos Mokslinės redakcinės tarybos prezidentas (2004–09), Europos gamtos, humanitarinių mokslų ir menų akademijos narys (nuo 2005).
Mokslinė veikla
Mokslinių tyrimų sritys – teorinė atomų spektroskopija ir jos taikymai termobranduolinės sintezės, plazmos, lazerių fizikoje ir astrofizikoje. Išplėtojo reliatyvistinę sunkiųjų atomų ir jonų, įskaitant daugiakrūvius jonus, teoriją, kvazisukinio ir izosukinio metodus, kurie pritaikyti efektyviai tirti pačius sudėtingiausius atomus ir jonus. Paskelbė daugiau kaip 340 mokslinių straipsnių.
Knygos
Parašė monografiją Teorinė atomų spektroskopija (Theoretical Atomic Spectroscopy 1997 22007), monografijų Atomų ir jonų spektrų teorijos pagrindai (su Aleksejumi Nikitinu, 1983, rusų kalba), Kvazisukinys ir izosukinys atomo teorijoje (su J. Kaniausku, 1984, rusų kalba), Planetinių ūkų spektrai (su kitais, 1988, rusų kalba), Teorinė atomų spektroskopija: Vadovas astronomams ir fizikams (su Aleksejumi Nikitinu ir Aleksandru Choltyginu, 1990, rusų kalba), Daugiakrūvių jonų spektroskopija karštoje plazmoje (su kitais, 1991, rusų kalba), Daugiakrūvių jonų fizika (The Psysics of Highly Charged Ions su kitais, 2005).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1976), Lietuvos mokslo premija (1998). Gedimino ordino Karininko kryžius (2001). A. Jucio premija (2004, su kitais).