Mauriņa Zenta (Zenta Máurinia) 1897 12 15Lejasciems (Gulbenės rj.) 1978 04 25Bazelis (palaidota Bad Krozingene, Badenas-Viurtembergas), latvių rašytoja, eseistė. Rašė ir vokiečių kalba. Filologijos dr. (1938). 1921–27 Latvijos universitete studijavo filosofiją ir baltų filologiją, vėliau tęsė studijas Heidelbergo universitete. 1934 aplankė Vieną, 1936–37 – Florenciją, Veneciją, Romą, Paryžių ir Kauną (1938 išleido kelionių apybraižų rinkinį Knyga apie žmones ir daiktus / Grāmata par cilvekiem un lietām, lietuvių kalba 1998). 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1946 persikėlė į Švediją, dėstė Uppsalos universitete. Nuo 1965 gyveno Bad Krozingene, skaitė paskaitas Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje.
Zenta Mauriņa
Parašė apie 90 knygų, pagrindinis žanras – filosofinė esė ir autobiografiniai kūriniai, juose daugiausia nagrinėjo latvių ir Europos rašytojų kūrybą, rūpinosi latvių tautos kultūrinių vertybių ir tradicijų išsaugojimu. Svarbiausi veikalai: Dostojevskis: jo asmenybė, gyvenimas (Dostojevskis: vīņa personība, mužs 1933), Šiaurės temos ir variacijos (Ziemeļu temas un variācijas 1938, apie skandinavų ir baltų kultūrų paraleles), Prometėjo šviesoje (Prometeja gaismā 1943), Kultūros šaknys (Kultūras saknes 1944), Širdies mozaika (Sirds mozaika 1947), Rusų rašytojų portretai (Porträts russischer Schriftsteller 1968), autobiografinės knygos Tolimas kelias (Tālā gaita 1955), Geležiniai skląsčiai lūžta (Dzelzs aizbīdņi lūst 1960); dienoraščiai Tremties tragizmas (Trimdas traģika 1965, lietuvių kalba 2007), Mano šaknys danguje (Manas saknes ir debesis, išleista 1980). Dar parašė romaną Gyvenimo traukinys (Dzīves vilciens 1941). Lietuvių kalba dar išleista esė knyga Meilės poros Zentos Maurinios akimis (2013).
30