žéntas, dukters vyras.
Žentas minimas J. Bretkūno, K. Sirvydo ir kituose raštuose.
Į ūkį paveldėjusios merginos, vadinamosios žentinės, arba našlės namus gyventi nuėjęs žentas buvo vadinamas užkuriu. Rytų Aukštaitijoje užkuriu vadintas kiekvienas žentas. Lietuvos dvarų inventoriuose valstiečių sąrašuose prie vyro pavardės dažnai būdavo nurodoma, kad jis yra ūkio šeimininko žentas.