žeodà (gr. geōdēs – žemės, žemių), apvali arba ovali 2,5–30 cm ir didesnio (iki 1 m) skersmens tuštuma su prie sienelių priaugusiais (išsikristalizavusiais) kvarco, kalcito, barito, celestino arba kitų mineralų kristalais. Kristalų viršūnės nukreiptos į žeodos vidų ir formuoja drūzą. Žeoda yra sekrecijos atmaina. Randama klintyse, dolomituose, rečiau skalūnuose. Lietuvoje žeodų yra ordoviko, silūro, devono sistemų karbonatinėse uolienose, kartais jų randama rieduliuose.
žeoda uolienoje (su ametisto drūza)
žeoda su kalcito drūza