žėručiai
žėrùčiai, silikatų klasės sluoksniuotųjų aliumosilikatų poklasio mineralų grupė. Cheminė formulė XY2-3[(OH,F)2Z8O10]; čia X – kalis, natris, kalcis, kartais baris, rubidis, cezis, Y – aliuminis, magnis, geležis, kartais manganas, chromas, litis, titanas, Z – silicis, aliuminis, kartais geležis, titanas. Dažnai sudaro izomorfines eiles. Žėručiams būdingas politipizmas (gebėjimas kristalizuojantis įgyti 2 ar daugiau kristalinių struktūrų, besiskiriančių kristalinės gardelės atomų sluoksnių išsidėstymo būdais). Žėručiuose visada būna vandens (išsiskiria kaitinamas).
Žinoma apie 30 mineralų ir jų atmainų; svarbiausi: biotitas, cinvalditas, flogopitas, lepidolitas, muskovitas, paragonitas. Pagal X jonus skiriami tikrieji (natrio ir kalio – anitas, flogopitas, muskovitas, polilitionitas, tainiolitas, paragonitas, biotitas, fengitas, lepidolitas, cinvalditas, protolitionitas) ir trapieji (kalcio – margaritas, klintonitas, bitijitas, chloritoidas) žėručiai, pagal vidinę struktūrą – dioktaedriniai (muskovitas, sericitas, paragonitas) ir trioktaedriniai (flogopitas, biotitas, cinvalditas, lepidolitas) žėručiai. Atskirą grupę sudaro hidrožėručiai.
Kristalai monoklininės singonijos, pseudoheksagoninių stulpelių, plokštelių, lentelių, žvynelių, lakštų pavidalo; lengvai skyla plonomis plokštelėmis. Lankstūs, tamprūs. Būna bespalviai, rudi, rožiniai, žalsvi, juodi. Bruožas (miltelių spalva) baltas. Plonos žėručių plokštelės būna skaidrios. Blizgesys stiklo, šilko, skalumo plokštumose – perlamutro. Tankis 2300–3300 kg/m3. Kietumas 2,5–4,5. Skalumas tobulas viena kryptimi. Žėručiai – labai geri elektros izoliatoriai, atsparūs aukštai temperatūrai, cheminiams reagentams. Susidaro vykstant magminiams ir metamorfiniams procesams. Vieni svarbiausių uolienas sudarančių mineralų. Randama greizenuose, žėručio skalūnuose, kontaktinių ir metasomatinių, šarminių, ultrabazinių uolienų masyvuose, dideli kristalai – pegmatituose. Žėručiai gaminami ir sintetiniu būdu.
plona skaidri žėručio (biotito) plokštelė
Naudojami elektronikoje, elektrotechnikoje ir radiotechnikoje (biotitas, flogopitas, muskovitas), kosmetikoje (suteikia odai ypatingo švytėjimo), izoliacinėms medžiagoms (vermikulitas), optiniams stiklams (lepidolitas), cementui, stogo dangai, dažams, gumai, plastikams, žėrutiniam popieriui (smulkiai sumaltos žėručių atliekos, trupiniai) gaminti. Ličio žėručiai – ličio ir cezio rūdos mineralas. Didelės skaidrios muskovito plokštelės senovėje buvo naudojamos langų ertmėms uždengti.
Telkinių yra Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje (Manitobos provincijoje), Rusijoje (Karelijoje, Urale, Irkutsko srityje), Švedijoje.
Lietuvoje žėručių (kaip akcesorinių mineralų) randama visų geologinių sistemų uolienų storymėse – smėliuose, aleurituose, moliuose, žvyrynuose, kristalinio pamato uolienose ir ledynų atvilktuose rieduliuose.