žiaubers, medžių, rečiau krūmų kamienų tretinis dengiamasis audinys. Sudarytas iš kamštinio audinio ląstelių ir negyvų viršutinių antrinės žievės sluoksnių. Žiauberis sudaro įvairaus storio sluoksnį dažniausiai apatinėje kamieno dalyje, rečiau per visą kamieno ilgį ir ant stambiųjų šakų. Žiauberis būna išilgai, skersai ar įvairiomis kryptimis sueižėjusi, po truputį lupasi plokštelių, žvynų, žiedų, juostų ar trupinių pavidalo atplaišomis. Žiauberis saugo medžius nuo mechaninių sužalojimų. Ypač storą žiauberį turi medžiai, kurie prisitaikę prie nuolat pasikartojančių pažeminių gaisrų (pvz., pušys, mamutmedžiai). Per gaisrus mažai degi žiauberis apsaugo kamieną nuo karščio.
paprastosios pušies žiauberis
849