Žibik akmuõ, Juodàsis akmuõ, Méilės akmuõ, Viekšni akmuo, Didỹsis akmuõ, mitologinis akmuo miške netoli Žibikų kaimo, Viekšnių seniūnijoje (Mažeikių rajono savivaldybė), Ventos regioniniame parke. Valstybės saugomas objektas (nuo 1964), gamtos ir archeologijos paminklas (nuo 2000).
Akmuo yra plokščias, netaisyklingo ovalo formos, rausvas granitas, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,89 m aukščio, perimetras 15,25 metro. Pietinėje jo dalyje yra dvi 80–90 cm ilgio laipto pavidalo pakopos. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, mikrolinas ir granatas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas. Dėl didžiąją akmens paviršiaus dalį dengiančios juodos spalvos plutelės, kuri susidarė iš įsigėrusių mangano junginių, akmuo vadinamas Juoduoju.
Žibikų akmuo
Žibikų akmuo
Netoli akmens įrengta atokvėpio aikštelė su automobilių stovėjimo aikštele.
Spėjama, kad Žibikų akmuo per priešpaskutinį ledynmetį atneštas iš Švedijos ar šiaurės Suomijos prieš maždaug 70 000 metų. L. Krzywickis manė (1906), kad akmuo gali būti meteoritas.
Pasakojama, kad nuo akmens amžiaus prie akmens vykdavo religinės apeigos, ritualai. Apie akmenį užrašyta keletas padavimų. Pasak vieno padavimo, velnias nešė akmenį norėdamas sugriauti Viekšnių bažnyčią, bet nespėjo, nes ryte užgiedojo gaidys. Kiti padavimai pasakoja apie mergaites, kurios naktimis akmeniui prasivėrus išlenda iš jo ir šoka per naktį, apie laumes, verpiančias ant akmens saulei leidžiantis ir pušelėmis paverčiančias žmones, kurie eidami pro akmenį atsisuka ir pažiūri į laumes. Dar kalbama, kad prie akmens paslėptas Napoleono auksas.
Akmuo Meilės akmeniu pradėtas vadinti po apie 1930 čia tragiškai pasibaigusios paprasto jaunuolio ir ūkininko dukters, kuriai tėvai neleido tekėti už mylimojo, meilės istorijos. Prie akmens jaunuolis, prieš tai padegęs merginos tėvų namus, nušovė ją ir nusišovė pats.
Žibikų akmuo