žibiñčius, diẽdas, senovinis įtaisas balanai įstatyti. Iki 19 a. antros pusės Lietuvos valstiečių naudotas gyvenamajai patalpai apšviesti. Buvo pastatomųjų, kabinamųjų ir įkišamųjų į sieną žibinčių. Paprasčiausias pastatomasis žibinčius – į trinkelę įtvirtinta vertikali lazda, prie kurios kartais būdavo priglausta kita kilnojamoji lazda. Gebantys meistrauti valstiečiai darydavosi sudėtingesnių, kopėtėlių pavidalo su rėminiu stovu, dažnai ornamentuotų žibinčių. Kabinamieji žibinčiai buvo daromi iš vientiso medžio su vienu arba dviem kabliais gale, kabinami už sijos ir naudojami dažniausiai per sueigas, iškilmes. Įkišamieji žibinčiai buvo spraudžiami į sienojų plyšį; į jų gale įtaisytas vienas arba dvejas medines, kartais geležines žnyples (vadinamąsias lūpas) įkišama balana.
pastatomasis žibinčius (19 a. antra pusė)