„Žiburėlis“, nuo 1922 „Lietuvos žiburėlis“, 1894–1940 veikusi moksleivių ir studentų draugija.
Įkurta 1894 03 31 G. Petkevičaitės-Bitės ir J. Juškytės iniciatyva, iki 1905 veikė nelegaliai, įregistruota 1906 12 07. Nuo 1903 Žiburėlio centras buvo Vilniuje, nuo 1920 – Kaune. Turėjo skyrius Marijampolėje, Panevėžyje, Sankt Peterburge (per Pirmąjį pasaulinį karą), Šiauliuose, Ukmergėje.
Žiburėlio lėšas sudarė aukos (daug gauta iš Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių) ir nario mokestis, vėliau ir pajamos už koncertus, spektaklius. Nelegalios veiklos laikotarpiu draugija daugiausia šelpė neturtingų valstiečių vaikus, rašytojus, publicistus, menininkus. Iki 1906 suteikė pašalpų ir stipendijų P. Avižoniui, J. Biliūnui, A. Didžiuliui, V. Kudirkai, Žemaitei. Draugiją legalizavus veikla išsiplėtė, kasmet mokėjo po 5–10 stipendijų, keletą pašalpų. 1915 įsteigė Žemaitės fondą, 1921 Kaune – bendrabutį Žemaitės namai, jame iš pradžių gyveno iš Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto pasitraukę lietuviai moksleiviai (jų buvo apie 18), vėliau moksleiviai, pradėję reikštis literatūroje (J. Būtėnas, P. Cvirka, V. Montvila, J. Šimkus), dailėje (M. Bulaka, V. Kosciuška), teatre (A. M. Chadaravičius). 1935 draugija uždaryta, 1936 vėl atkurta, 1940 SSRS okupavus Lietuvą uždaryta.
Žiburėlio įstatų viršelis (1907; © Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Iki 1903 draugijai vadovavo G. Petkevičaitė‑Bitė, 1903–1906 F. Bortkevičienė ir P. Višinskis, 1906–1940 F. Bortkevičienė.