žiedýnas (inflorescentia), ant vieno augalo ūglio susidariusi žiedų grupė. Žiedyną sudaro žiedai, žiedkočiai ir įvairiai pakitę lapai – pažiedės, skraistlapiai, papėdlapiai ir kita. Pagal padėtį žiedynas skirstomas į viršūninį (susidaro ūglio arba stiebo viršūnėje) ir šoninį (susidaro lapų pažastyse ar kitose lateralinėse ūglio arba stiebo vietose). Pagal augimo pobūdį žiedynas skirstomas į ribotojo augimo (ciminis žiedynas) ir neribotojo augimo (raceminis žiedynas). Ribotojo augimo žiedynas greitai nustoja augti ir pirmiausia išsiskleidžia viršūniniai žiedai arba visi žiedai išsiskleidžia beveik vienu metu. Neribotojo augimo žiedyno pagrindinė ašis nenustoja augti pražydus pirmiesiems žiedams, jo viršūnėje susidaro nauji žiedai. Pagal žiedų tvirtinimąsi prie žiedyno ašies ir sandarą skiriami žiedyno tipai: kekė, varpa, žirginys, burbuolė, šluotelė, skėtis, galvutė, graižas. Daugelio augalų žiedynai sudaryti iš tam tikro skaičiaus paprastųjų žiedynų ir vadinami sudėtiniais žiedynais (pvz., sudėtinė kekė, sudėtinė šluotelė, sudėtinė varpa, sudėtinis skėtis). Žiedyno tipas ir sandara yra svarbus taksonominis požymis.
849