žiemgalių kalba
žiemgãlių kalbà, baltų kalbų grupės kalba. Ja kalbėjo baltų gentis, gyvenusi dabartinės Lietuvos vidurio šiaurinėje dalyje (Linkuva, Joniškis, Žagarė, Žeimelis) ir dabartinės Latvijos teritorijoje pagal Lielupės upę (Bauskė, Duobelė, Jelgava, Tukumas). Žiemgalių kalba veikiausiai išnyko 15 a. antroje pusėje. Žiemgalių rašto paminklų neišliko, apie žiemgalių kalbos ypatybes galima spręsti tik iš istoriniuose dokumentuose minimų tikrinių vardų, kai kurių dabartinių šio krašto vietovardžių, lietuvių ir latvių kalbų ypatybių, galėjusių atsirasti dėl žiemgalių kalbos įtakos. Anot latvių kalbininkės V. Dambės, nemažai šio krašto vietovardžių išlaikė tautosilabinį n (plg. Bleñdiena, Iñta kalns, Skruñdu leja). Žiemgaliai, kaip ir latviai (latgaliai), kuršiai, prūsai bei sėliai, vietoj lietuvių š, ž veikiausiai turėjo s, z, (plg. Silene – latvių Sils, lietuvių Šlas, Missa – latvių Misa, lietuvių Mišė, Sagare, lietuvių Žagarė, Bersene, lietuvių Béržėnai). 13 a. dokumentuose yra pavyzdžių, kai k’, g’> c, dz (plg. Autzis – latvių Aũce, lietuvių Áukė, Zervinas, kur z‑ = dz‑, latvių dzerve, lietuvių gérvė), bet yra ir išlaikyti nepakitę k’, g’ (plg. Augegua, Keckow, latvių Daũķis, Plùoķis, Duģis, Pùoģene). Gali būti, kad dalis žiemgalių išlaikė k’, g’, kitur jie virto c, dz. Anot J. Endzelīno, žiemgaliai neilgino prieš tautosilabinį r einančių balsių, be to, tarp šio r ir po jo einančio priebalsio galėjęs atsirasti įterptinis balsis (plg. Terevethene, Thervethene). Tokia ypatybė būdinga ir daliai žiemgališkųjų latvių tarmių (plg. darasz ‘sodas’ < dārzs, zirgs ‘arklys’ < zigs, varana / varina ‘varna’ < vãrna). Kartais ši anaptiksė pasitaiko ir po l (plg. galads ‘stalas’ < gads). Anot V. Dambės, žiemgaliai kaip ir lietuviai vartojo savybinio įvardžio nekaitomą formą (plg. Sàuzeri, kuris anksčiau turėjęs formas Sava zirgi, sauva zirgu māja). Pagal K. Būgą, žiemgalių kalbai buvo būdinga priesaga ‑uve (plg. dokumentų Augegua, Pelkua, Zetzedua, dabartinius šio krašto latvių upėvardžius Iẽcuve, Vicuve, lietuvių kalnų vardus Raktuv, Salduv).
2069