Žiẽmgalos žemumà yra Lietuvos šiaurėje ir Latvijos pietuose; Vidurio Latvijos žemumos pietinė dalis. Lietuvoje esanti Žiemgalos žemumos dalis dažnai laikoma Vidurio Lietuvos žemumos dalimi. Šiaurėje ir rytuose Žiemgalos žemuma ribojasi su Tyrelių ir Upmalos lygumomis (Vidurio Latvijos žemuma), vakaruose – su Rytų Kuršo aukštuma, pietuose Linkuvos kalvagūbris skiria Žiemgalos žemumą nuo Mūšos-Nemunėlio žemumos (Vidurio Lietuvos žemumos). Žiemgalos žemumos ilgis (iš vakarų į rytus) 120 km, plotis 70 kilometrų. Žiemgalos žemuma susiformavo ledyno plaštakoms nuardžius prekvartero nuogulas. Pleistoceno nuogulų storymė siekia 2–5 m, po ja slūgso devono sistemos klinčių ir dolomitų sluoksniai. Paviršius plokščias arba banguotas (aukštis nuo 25 m šiaurėje iki 50 m pietuose), padengtas moreniniu ir limnoglacialiniu moliu. Vyrauja rudžemiai, šlynžemiai, durpžemiai. Per Žiemgalos žemumą teka Lielupė (Lietuvoje – jos ištakos Mūša ir Nemunėlis) ir jos intakai Švėtė, Yslykis, Platonis, Beržtalis, Švitinys. Miškingumas iki 10 %. Žemumoje yra Ķemerių nacionalinis parkas (Latvija), regioniniai parkai: Biržų regioninis parkas, Žagarės regioninis parkas.
2341