žiev (cortex), augalo stiebo, ūglių ir šaknų sluoksnis, esantis į išorę nuo brazdo ir turintis tiesioginį sąlytį su aplinka. Žievė augalą saugo nuo sužalojimo, nepalankių aplinkos veiksnių, ja vyksta vandenyje ištirpusių organinių maisto medžiagų pernaša iš lapų į kitas augalo dalis. Pagal kilmę žievė skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė žievė susidaro iš pirminės meristemos, esančios tarp epidermio ir stelės. Ji sudaryta iš parenchiminių ląstelių ir ramstinių elementų – kolenchimos bei sklerenchimos. Antrinė žievė susidaro iš brazdo. Joje yra rėtinių indų su lydimosiomis ląstelėmis, karnienos parenchima ir ramstinių audinių – plaušų ir sklereidžių. Senstančios medžių ir krūmų žievės išorinis suskeldėjęs ir trupantis sluoksnis vadinamas žiauberimi. Jaunų ūglių žievė dažnai būna žalia, joje vyksta fotosintezė. Kai kurių medžių ir krūmų žievėje yra lenticelių (žievlęšiukų), pro kurias vyksta dujų apykaita.
pušies žievė
849