Zigmantas I

Zgmantas I (lot. Sigismundus, vok. Sigismund, Siegmund) 1368 02 15Niurnbergas 1437 12 09Znojmo, Brandenburgo kurfiurstas (1378–88 ir 1411–15), Vokietijos karalius (1411–1437), Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatorius (1433–37), Vengrijos (1387–1437) ir Čekijos (1419–21, 1436–37) karalius. Paskutinis iš Vokietijos didikų giminės Liuksemburgų dinastijos. Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV Liuksemburgo sūnus, Čekijos ir Vokietijos karaliaus Vaclovo IV brolis. 1385 vedė Vengrijos karalienę Mariją ir 1387 tapo Vengrijos karaliumi. 1386 vadovavo kryžiaus žygiui prieš turkus, bet Bulgarijoje (prie Nikopolio) pralaimėjo. 1411 išrinktas Vokietijos karaliumi (karūnuotas 1414), 1433 popiežiaus karūnuotas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi. Buvo Konstanco susirinkimo (1414–18), likvidavusio krikščionių Bažnyčios skilimą, svarbiausias organizatorius. 1419, po Vaclovo IV mirties, tapo ir Čekijos karaliumi. Ilgai ir nesėkmingai kariavo su husitais.

Zigmantas I

Zigmantas I (viršuje) su žmona Barbora Celjiete ir dukterimi Elžbieta Liuksemburgaite (apačioje) atvyksta į Konstanco susirinkimą (iš Ulricho von Richentalio Konstanco susirinkimo kronikos, apie 1440, Austrijos nacionalinė biblioteka)

Rėmė Vokiečių ordiną, 1420 jam pripažino Žemaitiją. 1429 Zigmanto I iniciatyva įvyko Lucko suvažiavimas. Jame, siekdamas susilpninti Lenkijos įtaką Vidurio Europoje ir suardyti jos sąjungą su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, pasiūlė Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą Didįjį vainikuoti Lietuvos karaliumi.

L: Z. Ivinskis Lietuvos istorija. Iki Vytauto Didžiojo mirties Vilnius 1991; S. Wefers Das politische System Kaiser Sigmunds Stuttgart 1989; Kaiser Sigismund (1368–1437). Zur Herrschaftspraxis eines europäischen Monarchen / sud. K. Hruza ir A. Kaar Wien 2012.

-Zigmantas Liuksemburgietis; -Zigmantas I Liuksemburgietis; -Zigmantas Liuksemburgas

2271