zigotà (gr. zygōtē – susijungta į porą), ląstelė, kuri susidaro susiliejus dviem skirtingos lyties (arba lytinio tipo, pvz., dumblių, grybų) lytinėms ląstelėms; apvaisintas kiaušinis (kiaušialąstė). Zigota priklauso nuo to, kuri fazė (diplofazė ar haplofazė) vyrauja gyvenimo cikle. Organizmuose, kurių gyvenimo cikle vyrauja haplofazė, tuojau pat po apvaisinimo vyksta mejozė, susidaro haploidinės ląstelės. Žmogaus, daugumos gyvūnų ir augalų gyvenimo cikle vyrauja diplofazė. Iš jų zigotos vystosi gemalas, kuriame atsikuria diploidinis chromosomų skaičius, nes susiliejusios gametos būna haploidinės. Tokia zigota ir iš jos išsivystęs individas kiekvienoje chromosomų poroje turi vieną chromosomą iš motinos, kitą – iš tėvo. Jeigu zigotoje yra visiškai tapatūs genai, zigota ir organizmas vadinami homozigotiniais, jeigu joje yra skirtingi to paties geno aleliai – zigota ir organizmas – heterozigotiniais. Kadangi organizmas turi daug genų, natūraliai visiškai homozigotinių pagal visus genus organizmų nėra. Jie gaunami tik specialiais metodais (haploidija ir kitais) ir tik tam tikrų organizmų. Kai kurių grybų ir dumblių zigota apsigaubia tvirtu apvalkalu ir virsta zigospora.
3163