Žiliai
Žilia (vok. Szillen; nuo 1946 rus. Žilino), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė 19 km į pietryčius nuo Tilžės, 16 km į pietvakarius nuo Ragainės. 2937 gyventojai (2010).
Istorija
Žiliai 1580 paminėti kaip činšininkų kaimas. 1629 tapo evangelikų liuteronų parapijos centru, pastatyta medinė bažnyčia, vietoj sudegusios apie 1639 – fachverkinė, 1701 – nauja mūrinė (1819 perstatyta); pamaldos lietuvių kalba laikytos iki 1933. Kunigais dirbo ir lietuvių raštijai, kultūrai nusipelnę dvasininkai: 1646–95 F. Pretorijus vyresnysis, 1695–1710 F. Pretorijus jaunesnysis, 1710 (ar 1711)–1731 germanizacijos priešininkas, lietuvių kalbos teisių gynėjas G. Engelis. Iki 1709–11 didžiojo maro bei bado ir 18 a. pirmos pusės didžiosios vokiškosios kolonizacijos Žiliuose ir apylinkėse gyventojų absoliuti dauguma buvo Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai); per kolonizaciją apsigyveno kolonistų. Nuo 18 a. 3 dešimtmečio veikė pradžios mokykla (1892 sudegė, pastatyta nauja), pamokos vyko ir lietuvių kalba. Precentoriais 1723–26 dirbo lietuviškos raštijos darbuotojas A. F. Šimelpenigis, 1810–26 – lietuvių tautosakos rinkėjas V. T. Šimelpenigis. 1843–49 mokytojavo kovotojas už žmogaus demokratines teises M. Pucas. 1865 pro gyvenvietę nutiestas Įsruties–Tilžės geležinkelis.
Nuo 1874 Žiliai buvo valsčiaus centras, priklausė Tilžės, 1922–44 – Tilžės‑Ragainės apskričiai. 1896 pradėjo veikti J. L. Sakučio leidykla su knygynu. 1924 prie bažnyčios pastatytas paminklas Pirmojo pasaulinio karo kariams. 1938 prie miestelio buvo prijungti Gurbiškių, Ylaužų ir Ūsainių kaimai. Dėl asimiliacijos ir germanizacijos Žilių parapijoje lietuviškai kalbančiųjų mažėjo: 1848 užrašyta 2500 (50 %), 1870 – 2026 (33,3 %), 1897 – 1750 (26,3 %), 1907 – 1000 (13,3 %), 1912 – 500 (7,5 %). 19 a. viduryje gyvenvietėje buvo ~260, 1905 – 1022, 1910 – 1059, 1939 – 1946 gyventojai. 1945 Žiliai užimti SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Po Antrojo pasaulinio karo miestelyje buvo įkurtas SSRS kariuomenės ūkis, kuris aptarnavo šaulių diviziją Tilžėje. Bažnyčios pastatas visai nuniokotas 20 a. pabaigoje.