Jonùtis Žilvinas 1968 10 11Vilnius, lietuvių tekstilininkas, tapytojas. A. Jonučio sūnus. 1992 baigęs Vilniaus dailės akademiją (mokytoja E. G. Bogdanienė) iki 2005 dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Nuo 1991 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; surengė 15 individualių parodų (Vilniuje 1991–95, kai kurios su tėvu ir J. Jonutyte‑Morkuviene, 2006, Druskininkuose 2007, su tėvu). Nuaudė gobelenų interjerams: Saulėtas miškas Ūkio banke Kaune (su tėvu, 1989; didžiausias – 96 m2 – gobelenas Lietuvoje), Herbų gobelenas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų posėdžių salei (su tėvu, J. Jonutyte‑Morkuviene, D. Jonutiene, 1998). Klasikinių ir modernių raiškos priemonių jungtis būdinga kameriškų formų gobelenams (Tėviškė, Mįslė, Sąveika, visi 1992, Burės, Pilnatis, abu 1993, Dykuma, Sparnai, Tėkmė, Viltis, visi 1994, Dryžuotas drakonas 1995); jų kompozicijos dekoratyvios, abstrakčių geometrinių formų, skaidytos geometriniais, linijiniais motyvais pagal optinio meno dėsnius, tvirtą kompozicijos struktūrą, ritminę formų sklaidą ryškina keliaspalvė, dažniausiai balta, juoda, raudona arba šaltų spalvų gama. Sukūrė instaliaciją Einu (1991). Nuo 1999 atsidėjo tapybai (Didysis sprogimas, Langas į ateitį, abu 2006, Skrydis 2007, Ramybė 2008, Energija 2009), kūriniams būdinga filosofiškai apibendrintos temos, sodrios spalvų dermės.
1664