Zimbãbvės architektūrà ir dail
tradiciniai pastatai etnografiniame kaimelyje prie Victoria Fallso (Šiaurės Matabelelando provincija)
Zimbabvės teritorijoje išliko paleolito ir neolito uolų piešinių (Matobo kalvų piešiniai – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2003), petroglifų, molinių figūrėlių, auksinių papuošalų, dramblio kaulo dirbinių. Tradicinei architektūrai būdinga moliniai apskritimo plano nendrėmis dengti būstai, dailei – medžio drožiniai, keramika, pinti dirbiniai.
Vieni raiškiausių architektūros paminklų – akmeninių statinių kompleksas Didžiojoje Zimbabvėje (11–14 a., geriausiai išliko granito blokų sienos, plėšriuosius paukščius vaizduojančios muilo akmens skulptūrėlės), Khami (abu pasaulio paveldo vertybės, nuo 1986). Kolonijiniu laikotarpiu (1888–1965) pastatyta stačiakampio plano miestų, juose – pramoninių pastatų, gyvenamųjų namų (europietiškuose kvartaluose – ištaigingų vilų, bungalo tipo gyvenamųjų namų baltais fasadais); daugiausia mūrinių pastatų su ketaus elementais išliko Hararėje. Vietinių statybinių medžiagų, tradicinių architektūros formų ir modernizmo dermė būdinga architektūrinių bendrovių Montgomerie, Oldfield, Kirby (Nacionalinės galerijos rūmai, 1957, Didvyrių monumentas, 1981, abu Hararėje), Architects Partnership (ZIMCOR pastatas Hararėje, 1993) kūrybai.
akmens amžiaus uolų piešiniai Matobo kalvose (Pietų Matabelelando provincija)
A. Nyanhongo. Sveikas, mažyli Tarptautiniame Hartsfieldo–Jacksono Atlantos oro uoste (serpantino akmuo, 20 a. pabaiga–21 a. pradžia)
20 a. antros pusės–21 a. pradžios pastatų suprojektavo architektūrinės bendrovės Vengesayi Architects, Mwamuka Mercuri & Associates Architects. 20 a. antros pusės–21 a. pradžios dailėje vyrauja akmens skulptūra; žymesni tapytojai – R. Paulis (1906–79) T. Patelis (g. 1932), M. P. Baronas (1934–77), K. Sambo (1936–79), J. Ndandarika (1940–91), Ch. Fernando (1941–95), G. Nene (g. 1959), grafikas D. Ndlovu (g. 1969), skulptoriai – J. Mariga (1927–2002), J. Takawira (1938–89), N. Mukomberanwa (1940–2002), L. Ndandrika (g. 1945), A. Nyanhongo (g. 1960), G. Matangira (g. 1975).
1729
Zimbabvės kultūra
Zimbabvės konstitucinė santvarka
Zimbabvės partijos ir profsąjungos