Zimbabvės ūkis
Zimbãbvės kis
Bendroji ūkio apžvalga
Zimbabvė – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkio svarbiausios šakos – bioprodukcinis ūkis ir kasyba.
21 a. pradžioje 68 % Zimbabvės gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos. 2013 BVP sudarė 10,48 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 7,5 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 814 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 600 JAV dolerių). Infliacija – 8,5 % (2013). Užsienio skola 8,45 mlrd. JAV dolerių (2013).
2023, Pasaulio banko duomenimis, Zimbabvės BVP sudarė 26,538 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 64,993 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1592 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą BVP dalis vienam gyventojui – 3900 JAV dolerių). Nedarbo lygis 8,76 % (2023). Užsienio skola 6,819 mlrd. JAV dolerių (2023). Infliacija 57,5 % (2024 04).
https://s.vle.lt/diagramos/207.html
Pramonė
Zimbabvėje gausu naudingųjų iškasenų. Šiaurės rytuose, pietvakariuose, Masvingo provincijoje bei Kadomos, Bulawayo, Gweru ir Hararės apylinkėse kasama aukso, Bulawayo ir Centrinio Mashonalando provincijose – nikelio ir kobalto, Vakarų Mashonalando provincijoje – vario, vidurinėje dalyje – geležies, šiaurės vakaruose – sidabro, netoli Hwangės – alavo rūdos, į vakarus nuo Masvingo ir Gweru apylinkėse – asbestas, į rytus – petalitas, Hwangės apylinkėse – akmens anglys (bituminės), Manicalando provincijoje – fosfatai. Didžiojoje daikoje kasama platinos (vieni didžiausių telkinių pasaulyje), chromo, paladžio rūdos. Plynaukštėse kasami deimantai. Dar kasama klintys, piritas, volframo rūda. Zimbabvės svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
akmens anglių kasyklos netoli Hwangės nacionalinio parko
1
Karibos hidroelektrinės užtvanka
2022 Zimbabvėje pagaminta 8,7 mlrd. kWh elektros energijos. 31,0 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, didžiausia – Hwangės šiluminė elektrinė (galia 920 MW). 65,8 % elektros energijos pagamina Karibos hidroelektrinė (galia 750 MW), likusią dalį – kūrenamos biomase ir saulės elektrinės. Bendra visų elektrinių instaliuotoji galia sudaro 2487 MW (2022). Elektros energijos pagaminama nepakankamai, todėl dalis jos importuojama iš Kongo Demokratinės Respublikos, Mozambiko, Pietų Afrikos Respublikos, Zambijos. Išplėtota maisto (kavos, arbatos, cukraus, pieno, gaiviųjų gėrimų), tabako, statybinių medžiagų (cemento), naftos perdirbimo (Mutarėje), elektrotechnikos (Hararėje), stiklo (Gweru), chemijos, farmacijos, tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, popieriaus, metalo (Gweru, Hararėje, Hwangėje), medienos apdirbimo pramonė, juodoji (Gweru, Kwekwėje, Redcliffe) ir spalvotoji (Binduroje) metalurgija, automobilių, baldų gamyba (Hararėje).
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė ir plantacijos užima 10,8 % Zimbabvės teritorijos. Daugiausia žemė dirbama Zimbabvės šiaurės rytų ir pietryčių dalyse. Auginama kukurūzai, kviečiai, miežiai, soros, sorgai, maniokai, tabakai, vilnamedžiai, citrinmedžiai, cukranendrės, arbatmedžiai, arachiai. Daržininkystė, sodininkystė, gėlininkystė. Zimbabvės augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Veisiama galvijai, ožkos, avys, kiaulės, arkliai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas. Žvejyba (daugiausia upėse); 2022 sugauta 26 200 t, žuvininkystės ūkuose išauginta 8400 t žuvų.
auginami kukurūzai
2
3
4
Turizmas
Viktorijos krioklys
2024 į Zimbabvę atvyko 1 202 405 užsienio turistai. Daugiausia turistų atvyksta iš Pietų Afrikos Respublikos (apie 60 % visų užsienio turistų), Malavio, Zambijos, Mozambiko, Botsvanos, JAV. Turistų labiausiai lankoma Viktorijos krioklys, Karibos tvenkinys, Didžiosios Zimbabvės miesto griuvėsiai (netoli Masvingo), nacionaliniai parkai, gyvūnijos rezervatai, Matobo kalvos (gausu pirmykščių piešinių ant uolų; 2003 įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą).
Transportas
Automobilių kelių – 97 267 km, iš jų 18 481 km – su kieta danga (2023). Svarbiausi plentai jungia Hararę su Bulawayo, Lusaka (Zambija), Tete, Beira (abu Mozambike), Pretorija (Pietų Afrikos Respublika). Geležinkelių yra 3427 km, iš jų 313 km elektrifikuota. Svarbiausi geležinkeliai eina iš Hararės į Beirą (Mozambikas), Gweru, iš Bulawayo į Livingstone’ą (Zambija), Gaborone (Botsvana). 144 oro uostai, iš jų tarptautiniai – Hararės, Bulawayo Joshua Mqabuko. 270 km naftos produktotiekių. Vandens kelių ilgis – 223 km (2023).
Hararės oro uosto pastatai
Bankai
Zimbabvės rezervų bankas
Zimbabvės centrinis bankas – Zimbabvės rezervų bankas (Reserve Bank of Zimbabwe, įkurtas 1964, būstinė Hararėje). 2025 veikė 18 komercinių bankų (dauguma užsienio kapitalo), 4 statybos, 2 prekybos, 1 taupomasis bankas. Labai nuvertėjus Zimbabvės doleriui (lygus 100 centų, įvestas 1980 vietoj Rodezijos dolerio, 2008 daugiau kaip 10 mlrd. Zimbabvės dolerių prilygo vienam JAV doleriui) nuo 2009 04 vietoj jo cirkuliavo Pietų Afrikos Respublikos randas, Botsvanos pula, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, euras, JAV doleris, 2024 04 įvesta nauja nacionalinė valiuta (padengta auksu) – Zimbabvės auksas (auksinas, ZiG). Hararėje veikia Zimbabvės vertybinių popierių birža (įkurta 1993).
Užsienio prekyba
Zimbabvės užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2012)
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2013 eksportuota prekių už 3,14 mlrd. JAV dolerių (platina, auksas, ferolydiniai, medvilnė, audiniai, drabužiai, tabakas), importuota už 4,57 mlrd. JAV dolerių (mašinos, transporto priemonės, chemijos pramonės, maisto produktai, kuras).
2023 eksportuota prekių už 7,603 mlrd. JAV dolerių (daugiausia auksas, tabakas, nikelis, mineralinės medžiagos, deimantai), importuota už 10,293 mlrd. JAV dolerių (daugiausia rafinuota nafta, trąšos, sunkvežimiai, sojų aliejus, akmens apdirbimo mašinos). Daugiausia eksportuota į Jungtinius Arabų Emyratus (45 % viso eksporto), Kiniją (18 %), Pietų Afrikos Respubliką (15 %), Mozambiką (4 %), daugiausia importuota iš Pietų Afrikos Respublikos (37 % viso importo), Kinijos (15 %), Bahamų (5 %), Singapūro (5 %), Jungtinių Arabų Emyratų (4 %).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2013 eksportavo į Zimbabvę prekių už 0,8 mln. litų, importavo iš Zimbabvės – už 0,1 mln. litų. 2018, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportavo į Zimbabvę prekių už 519,8 tūkst. eurų, importavo iš Zimbabvės – už 6,5 tūkst. eurų.
2024 Lietuva eksportavo į Zimbabvę prekių už 15,012 mln. eurų, importavo iš Zimbabvės prekių už 1,355 mln. eurų.
Zimbabvės BVP struktūra (2013)
2271
-Zimbabvės pramonė; -Zimbabvės žemės ūkis; -turizmas Zimbabvėje; -Zimbabvės transportas; -Zimbabvės bankai; -Zimbabvės užsienio prekyba; -Zimbabvės ekonominiai ryšiai su Lietuva
Zimbabvės konstitucinė santvarka
Zimbabvės partijos ir profesinės sąjungos
Zimbabvės ginkluotosios pajėgos