Zinaida Šachovskaja

Šachovskaja Zinaida (rus. Зинаида Шаховская, Zinaida Šachòvskaja) 1906 09 12Maskva 2001 06 11Sainte-Geneviève-des-Bois (prie Paryžiaus), rusų rašytoja. Rašė ir prancūzų kalba. Kunigaikštytė.

Biografija

1920 su motina ir seserimis pasitraukė į Stambulą. Nuo 1923 gyveno Belgijoje (Briuselyje), nuo 1925 – Paryžiuje, studijavo socialinę rūpybą Collège de France. Bendradarbiavo rusų emigrantų žurnaluose Sovremennye zapiski, Russkie zapiski ir kituose. 1932 belgų laikraščio Le Soir specialioji korespondentė Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. 1940–41 Pasipriešinimo dalyvė Belgijoje ir Prancūzijoje, nuo 1942 Prancūzų informacinės agentūros Londone redaktorė. 1945–46 Sąjungininkų armijų karo korespondentė.

Su vyru diplomatu penktojo dešimtmečio pabaigoje gyveno Maroke, matė čia kilusius neramumus dėl nepriklausomybės ir jų numalšinimą (vėliau tai aprašė romanuose Nuo žodžio iki kraujo / La Parole devient sang 1955, Mirtini žaidimai / Jeu de massacres 1956).

1961–68 dirbo Pranzūzijos radijuje ir televizijoje. 1968–78 emigrantų laikraščio Russkaja mysl′ vyriausioji redaktorė.

Kūryba

Poezijoje (rinkiniai Dvidešimt vena / Dvadcat′ odno 1928, Išėjimas / Uchod 1934, Kelias / Doroga 1935, Prieš miegą / Pered snom 1970) gausu krikščioniškų meilės žmonėms ir aukojimosi jiems motyvų, pagrindiniai simboliai – žemė, dangus, kryžius, vėjas, duonos kąsnis, aušros blausi šviesa.

Prisiminimų knygose Atspindžiai (Otraženija 1975) ir Ieškant Nabokovo (V poiskach Nabokova 1979) aprašė savo susitikimus su I. Buninu, M. Cvetajava, V. Chodasevičiumi, G. ir Viačeslavu Ivanovais, V. Nabokovu ir kitais žymiais rusų emigrantais.

Prancūzų kalba dar išleido istorijos veikalų apie 17 amžiaus Maskvos ir romantizmo laikotarpio Sankt Peterburgo buitį, atsiminimus Toks mano amžius (Tel est mon siècle 4 t. 1964).

Apdovanojimai

Prancūzijos Garbės legiono bei Menų ir raštijos Komandoro ordinas (1987).