Z. Serebriakova. Prie tualetinio staliuko. Autoportretas (aliejus, 1909, Tretjakovo galerija Maskvoje; © LATGA / ADAGP, 2020)
Serebriakova Zinaida (rus. Зинаида Серебрякова; Zinaida Serebriakovà) 1884 12 10Neskučnoje (prie Charkovo) 1967 09 19Paryžius, rusų tapytoja. J. Lansere sesuo. 1901 mokėsi kunigaikštienės M. Teniševos dailės mokykloje, 1903–05 – privačioje studijoje (abi Sankt Peterburge), 1905–06 – Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Chaumière) Paryžiuje. 1902–03 gyveno Italijoje. Išgarsėjo 1910 parodoje Sankt Peterburge eksponavusi paveikslą Prie tualetinio staliuko. Autoportretas (1909). Nuo 1911 dailininkų draugijos Meno pasaulis narė.
Kūryba
Tapė kompozicijas, kuriose vaizdavo valstiečių gyvenimą (Javapjūtė 1915, Mieganti valstietė, Drobių balinimas, abi 1917), savo vaikus (Pusryčiai 1914, Kortų namelis 1919), kūrė ir peizažus (Rudens žaluma 1908, Neskučnojės laukai 1916), portretus. Paveiksluose subtiliai perteikta šviesa (Autoportretas su Pjero kostiumu 1911, Pirtis 1912). Sukūrė figūrinių kompozicijų su baleto artistais, jų portretų (Raudonai apsirengusios Jekaterinos Heidenreich portretas 1923). Nuo 1924 gyveno Paryžiuje. 1928 ir 1930 apsilankiusi Maroke sukūrė paveikslų su marokiečiais (Besiilsinti juodaodė 1928, Žaliai apsirengęs marokietis, Marokietė rožine suknele, abu 1932). Nutapė aktų (Atsirėmusiosios aktas 1930, Miegančiosios aktas 1931), peizažų su Bretanės vaizdais (Bretanė. Pont-l’Abbé. Uostas 1934), natiurmortų (Natiurmortas su pintine sardinių 1930, Pintinė su melionais ir aguročiais 1938). Kūriniai monumentalūs, aiškios kompozicijos, darnaus kolorito.
1692