zngė (latv. ziņģe), latvių dainos žanras. Latvių literatūros moksle nuo 19 amžiaus dainuojamieji žanrai skirstomi į tris grupes: liaudies dainos, religinės giesmės ir zingės. Zingėmis laikomos visos pasaulietinio tipo naujųjų laikų dainos, pritaikytos įvairioms progoms. Šia reikšme terminą pradėjo vartoti G. F. Stenderis. Tarp 19 amžiaus dainų aptinkama tiek originalių, tiek verstinių zingių. Nemažai zingių versta iš vokiečių kalbos. Latvių literatūros draugija leido zingių rinkinius, žymiausi: K. K. Ulmanio Latvių dainos ir zingės (Latviešu ļaužu dziesmas un ziņģes 1844), J. Caunītės Dainų karūna (Dziesmu kronis 1861), K. J. Veiricho Dainų vainikas (Dziesmu vaiņags 1946). Žymiausi zingių kūrėjai – J. Alunānas ir E. Dinsbergis. Vienos populiariausių – Joninių zingės. Labai populiarios ilgosios zingės, kuriose pasakojamos dramatiškos meilės istorijos.
1320