žiñgis (Arisaema), aroninių (Araceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 180 rūšių. Žingis paplitęs Šiaurės Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Šiaurės Amerikoje.
Daugiametė, gumbus arba šakniastiebius išauginanti žolė. Tariamasis stiebas sudarytas iš lapkočių, lapamakščių ir belakščių makštų. Lapai sudėtiniai, trilapiai arba plaštakiški, sudaryti iš linijiškų, lancetiškų, arba kiaušiniškų lapelių, po 1–3 išaugę iš gumbo arba šakniastiebio. Žiedai smulkūs, susitelkę į burbuoles, kurios sudarytos tik iš moteriškųjų arba tik iš vyriškųjų žiedų. Moteriškieji žiedai telkiasi burbuolės apatinėje, vyriškieji – viršutinėje dalyje. Žiedyną gaubia piltuvo pavidalo baltas, gelsvas, žalsvas, rudas arba kelių spalvų papėdlapis, kurio viršūnė dažnai ilga, smailėjantis ir nulinkusi. Vaisius – rausva arba raudona daugiasėklė uoga. Daugelio rūšių žingiai yra vaistiniai augalai. Didžiausią reikšmę turi amūrinis žingis (Arisaema amurense), dantytasis žingis (Arisaema serratum), gausialapis žingis (Arisaema erubescens), įvairialapis žingis (Arisaema heterophyllum), smailialapis žingis (Arisaema thunbergii). Daugelio rūšių žingiai auginami gėlynuose.
gelsvasis žingis
Dažniausiai auginami blakstienotasis žingis (Arisaema ciliatum), gelsvasis žingis (Arisaema flavum), laužtinis žingis (Arisaema tortuosum), puošnusis žingis (Arisaema speciosum), skaistusis žingis (Arisaema sikokianum), trilapis žingis (Arisaema triphyllum). Lietuvoje gėlynuose ir kolekcijose dažniau auginami amūrinis žingis, blakstienotasis žingis, gausialapis žingis, gelsvasis žingis.
849