zingšpylis

zngšpylis (vok. Singspiel), 18 a. vokiečių ir austrų komiškosios operos atmaina. Grindžiamas kalbamųjų dialogų ir muzikinių intarpų kaita. Būdinga nesudėtingas siužetas, dramaturgija, lankstūs ritmai, liaudiškos melodijos, veikėjų nuotaikingi poelgiai. Panašus į opéra comique, artimesnis pjesei su muzika negu operai.

Zingšpylis Vokietijoje

Šiaurės Vokietijoje jam atsirasti padėjo dainų opera (J. Gay ir J. Chr. Pepuscho Elgetos opera, pastatyta 1728 Londone). Pirmasis zingšpylis Vokietijoje – 1752 Leipcige pastatyta J. Standfusso muzikinė komedija Velnias laisvėje (Der Teufel ist los). Ryškiausių vokiečių zingšpylių sukūrė J. A. Hilleris (Lotchen rūmuose / Lottchen am Hofe 1767, Kaimiška meilė / Die Liebe auf dem Lande 1768, Medžioklė / Die Jagd 1770). Jo zingšpyliai pagrįsti paprastomis kupletinės formos melodijomis, artimomis vokiečių liaudies dainai. Kiti vokiečių zingšpylių kūrėjai: J. A. Benda, Chr. G. Neefe, J. F. Reichardtas. Tarp tekstų autorių, siekusių zingšpylių meniškumo, minėtinas J. W. Goethe (libretas su lietuvių liaudies dainos Aš atsisakiau savo močiutei motyvu C. Schröter zingšpyliui Žvejo dukra / Die Fischerin, Lietuvoje pastatyta 1983).

Zingšpylis Austrijoje

Austrų (Vienos) zingšpylis susiklostė veikiamas austrų liaudies komedijos, commedia dell’arte, opéra comique. Vienas ankstyvųjų šio žanro kūrinių – F. J. Haydno Šlubas velnias (Der krumme Teufel 1751). Tarp austrų zingšpylių kūrėjų – C. von Dittersdorfas (Daktaras ir vaistininkas / Doktor und Apotheker 1786), W. Mülleris (Velnių malūnas / Die Teufels Mühle 1799), W. A. Mozartas (Bastjenas ir Bastjena 1768, Lietuvoje pastatyta 1984, Pagrobimas iš seralio, pastatyta 1782 Vienoje, Lietuvoje pastatyta 1957, Užburtoji fleita, pastatyta 1791 Vienoje, 1802–05 – Vilniaus miesto teatre, 2007 – Vilniaus Kongresų rūmuose). Austrų zingšpylius sudaro ne tik kupletinės formos dainelės, bet ir išplėtotos arijos, ansambliai, finalas, jų turtingesnė orkestruotė.

Zingšpylio įtaka operai, operetei

Zingšpylis siejamas ir su opera buffa. 18 a. 10 dešimtmečio austrų zingšpylių pasakų fantastiniai siužetai ir panaši į liaudies dainų išdailas muzika pabrėžia priešromantines tendencijas (W. A. Mozarto Užburtoji fleita). W. A. Mozarto zingšpylio tradicijos pratęstos ir išplėtotos 19 a. pirmos pusės vokiečių operose (L. van Beethoveno Fidelijus, C. M. von Weberio Stebuklingasis šaulys, Oberonas, A. Lortzingo Caras ir dailidė, C. O. E. Nicolai Vindzoro šmaikštuolės), vėliau zingšpylio bruožai atgimė Vienos operetėje, miuzikle.

L: H. A. Koch Das deutsche Singspiel Stuttgart 1974.

1814