Žinta (vok. Zinten) nuo 1946 rus. Kornevo (Kòrnevas), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė 30 km į pietvakarius nuo Karaliaučiaus, 24 km į šiaurės vakarus nuo Ylavos (Prūsų Ylavos), Stradiko upės kairiajame krante, prie Kaliningrado srities–Lenkijos sienos. 1912 gyventojų (2010).
Istorija
Pasak C. Hennenbergerio, Žintų gyvenvietė įkurta 1313. Šaltiniuose pirmą kartą paminėta (Sinthyn) 1325 ar 1326. 1343 Žintai tapo seniūnijos centru. 1352 jam suteiktos miesto teisės. Iki 1363 apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. 14 a. pastatyta mūrinė katalikų bažnyčia. Per karus (1414, 1520 ir 1628) miestas buvo sudegintas, sugriautas. Po 1525 pastatyta evangelikų bažnyčia. 1716 miestą su 2 bažnyčiomis ir rotuše nusiaubė gaisras. Vietoj katalikų bažnyčios buvo atstatyta tik koplyčia. 1466–1772 Žintai – pasienio su Lenkija miestas: katalikiška Varmės vyskupija priklausė Lenkijos karalystei. Nuo 1785 miestas priklausė Brandenburgo apskr. Balgos valsčiui; tuomet gyveno daugiau kaip 1500 žm. (be įgulos).
19 a. pabaigoje Žintuose veikė laktozės ir mašinų fabrikai, pieninė, našlaičių prieglauda, ketaus liejykla, garo malūnas. 1885 pro miestą nutiesta Göttkendorfo–Kobiulbūdžių geležinkelio linija sujungė jį su Alnaštynu ir Karaliaučiumi, 1899 nutiestas Žintų–Heilsbergo–Rothfliesso, 1937 – Ylavos–Žintų–Brunsbergo geležinkelis. 1852 Žintuose buvo 2584, 1875 – 3201, 1880 – 3226, 1890 – 3360, 1905 – 3488, 1910 – 3382, 1933 – 3955, 1939 – 5800 gyventojų. Per Antrojo pasaulinio karo 1945 02 mūšius miestas buvo smarkiai sugriautas ir užimtas SSRS kariuomenės. Nuo 1946 Žintai priklauso Kaliningrado sričiai. Bažnyčia sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo (20 a. pabaigoje buvo likę griuvėsiai).