žioga (Tettigoniidae), tiesiasparnių (Orthoptera) būrio vabzdžių šeima. Apie 8000 rūšių. Paplitę vidutinių platumų, subtropinio ir tropinio klimato juostose. Kūnas 15–75 mm ilgio, dažniausiai žalios arba rudos spalvos. Prisitaikę gyventi tarp augalų (ant medžių, krūmų, tarp aukštų žolių), sunkiai pastebimi. Antenos ilgos siūliškos. Užpakalinės kojos šokamosios. Priekiniai sparnai odiški, virtę antsparniais, užpakaliniai plėviški, platūs; kai kurios rūšys besparnės. Priešnugarėlė balno formos. 2–4 spygliai priekinių kojų blauzdos išoriniame krašte. Klausos organai yra priekinių kojų blauzdose. Patinai antsparnių pamatuose turi balso aparatą, trindami vieną antsparnį į kitą jie svirpia. Patelės su ilga kiaušdėte. Visaėdžiai, dalis rūšių plėšrios.
margojo žiogo patelė
Žaliasis žiogas paplitęs Eurazijoje iki Mongolijos, Šiaurės Afrikoje. Labiausiai paplitusi ir didžiausia žiogų rūšis Vidurio Europoje. Kūnas žalias, patinų 27–36 mm, patelių – 32–42 mm ilgio, kiaušdėtė 23–32 mm ilgio.
Per nugarą eina siaura ruda juosta, praplatėjanti antsparnių pamate. Pasitaiko ir geltonos kūno spalvos arba su geltonomis kojomis. Galva 6–7 mm, antenos iki 70 mm ilgio. Antsparniai siauri, ilgi (iki 50 mm), toli išsikiša už užpakalinių šlaunų viršūnės. Patinų balso aparatas rudas, apie 8–10 mm ilgio. Užpakalinės kojos tvirtos, ilgos, pritaikytos šokinėti. Žaliasis žiogas gerai sklando. Aptinkamas pievose, lapuočių ir mišriuose miškuose, soduose, krūmuose. Minta vabzdžiais ir jų lervomis, įvairiais (daugiausia minkštais žoliniais) augalais. Patelės žemėje deda 200–600 tamsiai rudų kiaušinių. Pavasarį iš kiaušinio išsirita lerva, arba nimfa, kuri užauga per 50–70 dienų. Suaugėliu tampa po septinto nėrimosi, po savaitės pradeda čirpti, dar po savaitės – poruojasi.
žaliojo žiogo patelė
Margasis žiogas plačiai paplitęs Eurazijoje. Anksčiau liaudies medicinoje buvo manoma, kad šios rūšies žiogas nugydo karpas nuo rankų, todėl buvo vadinamas karpagraužiu žiogu. Kūno spalva įvairi: žalia, geltonai ar rudai juoda, antsparniai su rudomis dėmėmis. Patinų kūno ilgis 24–38 mm, patelių 26–44 milimetrai. Sparnai siauri ir maži, antenos beveik kūno ilgio. Kiaušdėtė ilga, išlenkta į viršų. Gyvena pievose, ražienose. Aktyvūs dieną, minta daugiausia vabzdžiais. Patelė šviesius kiaušinius deda pavieniui į dirvą, kur jie gali išbūti 2 žiemas. Suaugėliai žūva rudenį.
žiogo giesmininko patelė
žiogo giesmininko patinas
Žiogas giesmininkas vienas didžiausių Vidurio Europos žiogų, gyvena beveik visoje Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje. Žalias, tik viršutinėje kūno dalyje yra ruda juosta. Patino ilgis 22–30 mm, patelių 24–35 mm, kiaušdėtė 21–26 mm ilgio, tiesi, gerokai išsikiša už antsparnių. Žiogai giesmininkai beveik neskraido, jų sparnai trumpesni ir platesni nei kitų žiogų. Gyvena laukuose, pievose, pelkėse aukštoje žolėje, retuose krūmuose. Minta kitais vabzdžiais (dažniausiai), augaliniu maistu. Patelė kiaušinius deda drėgnoje dirvoje, kur jie žiemoja. Suaugėliai pasirodo nuo liepos vidurio iki spalio. Aktyvūs nuo vidurdienio iki nakties, patinai atpažįstami pagal jiems būdingą malonų svirpimą.
kalninio spragtuko patelė
baltataškio spragtuko patelė
Kalninis spragtukas plačiai paplitęs Eurazijos stepių zonoje, Vidurio Europoje yra reta, saugotina rūšis, Lietuvoje paplitęs tik Pabradės (Švenčionių rajono savivaldybė) ir Rūdninkų (Šalčininkų rajono savivaldybė) kariniuose poligonuose, įtrauktas į Raudonąją knygą. Nedidelis, 14–18 mm ilgio, iš dalies žalios kūno spalvos. Gyvena sausuose viržynuose su nesusivėrusių smiltpievių fragmentais. Minta augalais ir smulkiais vabzdžiais. Patelė kiaušinius deda porcijomis į smėlį, embrionai žiemoja, jaunikliai išsirita kitų metų pavasarį. Suaugėliai stebimi liepą–rugsėjį.
Lietuvoje
Lietuvoje 9 rūšys: žiogas giesmininkas (Tettigonia cantans; dažnas), žaliasis žiogas (Tettigonia viridissima; dažnas), margasis žiogas (Decticus verrucivorus; dažnas), keršasis žiogas (Pholidoptera griseoaptera), dvispalvis spragtukas (Metrioptera bicolor), raistinis spragtukas (Metrioptera brachyptera), paprastasis spragtukas (Metrioptera roeselii), baltataškis spragtukas (Platycleis albopunctata), kalninis spragtukas (Montana montana, Platycleis montana; retas, saugomas).
keršojo žiogo patelė
raistinio spragtuko patinas
Tettigonia genties nimfa
dvispalvio spragtuko patelė
paprastojo spragtuko patinas
1618
-žiogas; -spragtukas