žiógnagė (Geum), erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 70 rūšių. Žiognagė paplitusi visame pasaulyje.
Daugiametė, storą šakniastiebį išauginanti žolė. Pamatiniai lapai plunksniški, sudaryti iš nevienodo dydžio lapelių, stiebo lapai dažniausiai trilapiai. Žiedai pavieniai arba susitelkę į skėtiškas kekes. Vainiklapiai geltoni, raudoni, balti arba rausvi. Vaisius – riešutėlis. Gėlynuose auginamos ugninė žiognagė (Geum coccineum), čilinė žiognagė (Geum quellyon), kalninė žiognagė (Geum montanum). Daugelio rūšių žiognagės yra vaistiniai augalai, labiausiai vertinamos japoninė žiognagė (Geum japonicum), ilgalapė žiognagė (Geum longifolium), stambialapė žiognagė (Geum macrophyllum), raudonoji žiognagė (Geum rivale). Plaukuotoji žiognagė (Geum aleppicum), geltonoji žiognagė (Geum urbanum) ir raudonoji žiognagė vartojamos prieskoniams, iš plaukuotosios žiognagės gaunami eteriniai aliejai, naudojami parfumerijos pramonėje. Geltonoji žiognagė vilną nudažo ruda spalva.
raudonoji žiognagė
Lietuvoje 3 savaiminės rūšys. Raudonoji žiognagė yra dažna, geltonoji žiognagė (Geum urbanum) – apyretė, plaukuotoji žiognagė gana reta. Gėlynuose auginamos kalninė žiognagė ir ugninė žiognagė.
geltonoji žiognagė
849