Žioka, Šakia (vok. Schaaken), nuo 1946 rus. Kaširskoje (Kašrskojė), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyvenvietė Semboje, Kuršių marių pietinėje pakrantėje, 22 km nuo Karaliaučiaus, 27 km į šiaurės vakarus nuo Labguvos. 76 gyventojai (2010).
Istorija
1258 paminėta vietovė Soke, 1295 – Schokin. Nuo 1262 Žiokai buvo valsčiaus centras. Per 1260–73 Didįjį prūsų sukilimą apie 1270 sembų pilaitės (vadas – apsikrikštijęs sembas) gynėjai parėmė sembus sukilėlius, bet tuomet turėjo pasitraukti. Numalšinęs sukilimą Vokiečių ordinas pilaitę užėmė ir perstatė į stipresnę. Ją puldinėjo skalviai, lietuviai. Iš pilies buvo administruojama Karaliaučiaus komtūrijai pavaldi sritis, 14 a. šaltiniuose vadinama Schaakenschen.
14–16 a. Žiokai – seniūnijos centras. 14 a. 2 dešimtmečio pabaigoje (?) 1,5 km į pietryčius nuo pilies pastatyta katalikų bažnyčia. Tarp bažnyčios ir pilies valdų kūrėsi Žiokų Liskos (Liska‑Schaaken) gyvenvietė. Pilį 1525, per Sembos prūsų sukilimą prieš Vokiečių ordiną, buvo užėmę sembai valstiečiai. Dar 1569 kunigas pamaldas laikė padedamas vertėjo į prūsų kalbą. 1638 Mažosios Lietuvos regiono lietuviškų parapijų vizitacijos Visuotiniame potvarkyje nurodyta, kad pamaldos vyko ir lietuvių kalba. Dar 1732 regiono bažnyčių ir mokyklų komisija Žiokus nurodė esant lietuviška parapija.
Žiokai. Kairėje – Vokiečių ordino pilis, dešinėje – evangelikų liuteronų bažnyčia (1684, vario raižinys)
18 a. pradžioje Žiokų pilis (1606 nuniokota gaisro) tapo Prūsijos karaliaus domenų (valdų) valsčiaus centru, 1918–45 priklausė Prūsijos valstybei. 1752 Žiokai tapo apskrities centru. 1818 gyvenvietės parapija buvo prijungta prie Karaliaučiaus kaimiškosios apskrities. 1874 įsteigtas Žiokų valsčius. 1905 gyvenvietėje buvo 301, 1910 – 339, 1933 – 524, 1939 – 567 gyventojai. 1945 Žiokai užimti SSRS kariuomenės, nuo 1946 priklauso Kaliningrado sričiai. Išliko pilies pastatas (iki 1948 jame veikė vokiečių vaikų namai, po 1960 įrengti gyvenamieji butai), bažnyčios sienos.